Kur keliauti birželį: dar daugiau šviesos arba pietų žiema

Į dar daugiau šviesos

Islandijoje birželį saulė apie vasaros saulėgrįžą leidžiasi tik prieš vidurnaktį ir trumpam, o tamsos nebūna visai. Tai keičia kelionės ritmą: krioklius ir juodojo smėlio paplūdimius prie Viko galima lankyti vėlai vakare, kai autobusai jau išvažiavę, o šviesa – minkšta ir auksinė. Birželį pietų pakrantės pievose ir pakelėse paprastai žydi violetiniai lubinai, o skardžiuose maždaug nuo gegužės iki rugpjūčio peri mormonai, dažnai vadinami jūrų papūgomis.

Viena svarbi išlyga: aukštumų keliai ir garsieji žygių takai, pavyzdžiui, Laugavegur, dažniausiai atsidaro tik birželio pabaigoje ar liepą, priklausomai nuo sniego. Birželio pradžioje planuokite pakrantę ir vakarinius pusiasalius, o aukštumas – vėlesnei kelionei. Ir nepamirškite, kad net birželį Islandijoje dažnai būna vėsu ir vėjuota; šiltas sluoksnis kuprinėje reikalingas kiekvieną dieną.

Norvegijoje birželį fjordai atrodo įspūdingiausiai: kalnuose tirpstantis sniegas kriokliais krenta į Sognės fjordą ir Nærøyfjordą, o Bergeno geležinkelis veža per aukštikalnes, kur sniego pakraščiai dar balti. Toliau į šiaurę, už poliarinio rato, Lofoteno salose maždaug nuo gegužės pabaigos iki liepos vidurio saulė visai nenusileidžia. Populiariausiose fjordų vietose, kaip Flomas, dieną gali būti daug žmonių iš kruizinių laivų, todėl ten verta nakvoti ir vaikščioti ryte ar vakare.

Birželį galima rinktis: vasara be nakties šiaurėje arba sausa, šviesi žiema pietuose.

Į pietų pusrutulio žiemą

Pietų pusrutulyje metų laikai apversti, ir mūsų vasara ten yra žiema. Tačiau tropikuose ir aukštikalnėse žiema dažnai reiškia ne šaltį, o sausrą: giedrą dangų, mažiau lietaus ir geriausias sąlygas keliauti.

Peru Anduose birželis patenka į sausąjį sezoną. Dienos Kusko apylinkėse ir Šventajame slėnyje saulėtos, dangus dažnai giliai mėlynas, o kalvos jau pageltusios. Užtat naktys aukštai tikrai šaltos, o nakvynės ir žygiai į Maču Pikču šiuo metu paklausiausi – leidimus Inkų takui dažnai verta užsitikrinti prieš kelis mėnesius. Birželio 24-ąją Kuske vyksta Inti Raimis – Saulės šventė, primenanti inkų žiemos saulėgrįžos apeigas. Tai įspūdinga, bet tomis dienomis miestas perpildytas, todėl arba planuokite kelionę aplink šventę sąmoningai, arba jos venkite. Kad ir kaip būtų, pirmąsias dienas aukštai verta skirti prisitaikymui, o prieš kelionę – pasitarti su gydytoju.

Botsvanoje birželį prasideda vienas įdomiausių gamtos paradoksų: sausojo sezono įkarštyje į Okavango deltą atiteka potvynio vanduo, lietaus kalnuose Angoloje prieš kelis mėnesius atneštas. Delta išsiplečia, o gyvūnai iš išdžiūvusių aplinkinių lygumų traukia prie vandens. Keliaujama džipu, lengvu lėktuvu ir mokoro – tradicine valtimi, stumiama karčiu. Rytai ir vakarai birželį gali būti šalti, ypač atvirame automobilyje, o nedidelių stovyklų vietos per sezoną dažnai užimamos prieš metus.

Tarp šių dviejų krypčių yra vienas praktinis skirtumas. Peru – tai ilgas skrydis ir kelių valandų laiko skirtumas, todėl trumpesnė nei dviejų savaičių kelionė atrodo skubota. Botsvana taip pat toli, bet yra beveik mūsų laiko juostoje: po skrydžio laiko juostų kaitos beveik nejausite, tad net dešimt dienų gali būti visavertė kelionė.

Arčiau namų: Juodkalnijos kalnai

Jei tolimos kelionės birželį nesinori, Juodkalnija – vienas geriausių artimų pasirinkimų. Durmitoro nacionaliniame parke birželį atsiveria aukštikalnių keliai, o takai virš Juodojo ežero ir Žabljako dažniausiai jau be sniego, nors aukščiausiose vietose jo birželio pradžioje dar gali pasitaikyti. Taros kanjone plaukimas plaustais šiuo metu paprastai būna gyvas, nes vandens po pavasario dar daug. O pabaigai – kelios dienos prie Kotoro įlankos, kol ten dar nėra liepos ir rugpjūčio karščio ir minių.