Islandija vasarą ar žiemą? Šviesa, keliai ir ko iš tiesų tikėtis

Vasara: šviesa, kuri nesibaigia

Nuo birželio iki rugpjūčio Islandija atviriausia. Žiedinis kelias apjuosia salą be didesnių rūpesčių, o maždaug nuo birželio pabaigos, sniegui nutirpus ir žemei išdžiūvus, dažniausiai atidaromi ir Aukštumų keliai. Tik tada pasiekiami Landmannalaugar riolito kalnai, prasideda žygių sezonas Laugavegur taku, o į Vakarų fjordus važiuoti tampa paprasčiau ir maloniau.

Vasara – ir gyvybės metas. Pakrantės uolose peri jūrinės papūgėlės, iš Husaviko plaukiama stebėti banginių (jų pasirodymas visada priklauso nuo gamtos), o pievos Rytų fjorduose ir palei kelius pražysta violetiniais lubinais. Ilgos dienos leidžia keliauti lėtai: vakarienė devintą, pasivaikščiojimas iki krioklio po jos, ir vis dar šviesu.

Kaina už tai – žmonės ir užimtumas. Liepa ir rugpjūtis – judriausi mėnesiai: populiariausiuose kriokliuose ir aikštelėse prie pietų pakrantės būna daug lankytojų, o geriausios nakvynės mažuose kaimeliuose ir ūkiuose užimamos gerokai iš anksto. Oras irgi nežada nieko: vasarą Islandijoje dažnai vėsu, vėjuota ir permaininga, todėl šilti ir nepralaidūs drabužiai reikalingi ir liepą.

Žiema: trumpos dienos, ilgos spalvos

Žiemą Islandija susitraukia – bet ne sumenksta. Apie gruodžio vidurį šviesaus paros laiko pietvakariuose būna vos keturios ar penkios valandos, dar mažiau nei Vilniuje tuo pačiu metu. Tačiau ta šviesa ypatinga: saulė visą dieną laikosi žemai, todėl rytas pereina į saulėlydį beveik be vidurdienio, o sniegas, ledas ir juodas smėlis spindi rausvais ir mėlynais atspalviais, kokių vasarą nepamatysite.

Tamsios naktys suteikia galimybę pamatyti šiaurės pašvaistę. Tai tik galimybė: jai reikia giedro dangaus ir aktyvios saulės, todėl vieną savaitę dangus gali sušvisti kelis kartus, o kitą – nė karto. Geriausia į pašvaistę žiūrėti kaip į dovaną, o ne kaip į kelionės tikslą. Kitos žiemos patirtys labiau priklauso nuo jūsų: pasivaikščiojimai prie užšalusių krioklių, karštosios versmės, garuojančios šaltame ore, o kai sąlygos leidžia – ledo urvai Vatnajokulio ledyne, į kuriuos einama tik su gidu.

Žiemą keliai tampa svarbiausiu klausimu. Žiedinis kelias paprastai valomas, bet pūgos ir stiprus vėjas gali jį laikinai uždaryti, o Aukštumų keliai uždaryti visą žiemą. Todėl trumpai žiemos kelionei dažniausiai siūlome pietvakarius ir pietų pakrantę – Auksinį ratą, Viką ir ledyno lagūną – ir vairuotoją ar gidą, užuot ryžusis važiuoti patiems. Maršrutas žiemą turi būti trumpesnis ir su laisva diena, jei orai pakeistų planus.

Kaip pasirinkti

Keli paprasti orientyrai, kurie dažniausiai padeda apsispręsti:

• Rinkitės vasarą, jei norite apvažiuoti visą salą, eiti į žygius Aukštumose ar Vakarų fjorduose, pamatyti paukščius ir banginius arba keliauti su vaikais ilgomis, šviesiomis dienomis.
• Rinkitės žiemą, jei jus traukia žema šviesa, sniegas ir tyla, jei norite trumpos kelionės dviese su jaukiomis nakvynėmis ir esate pasirengę, kad pašvaistė gali ir nepasirodyti.
• Jei svarbiausia – vairuoti patiems ir judėti laisvai, vasara ženkliai paprastesnė.
• Jei turite vos penkias ar šešias dienas, žiema gali pasirodyti įdomesnė: mažesnis maršrutas, bet kiekviena diena kitokia.

Islandijoje pirmiausia renkatės šviesą – visa kita iš jos išplaukia.

Keliaujantiems iš Lietuvos yra ir praktinė pusė. Žiemos Islandija puikiai telpa į prailgintą savaitgalį su keliomis atostogų dienomis – tai viena artimiausių vietų, kur tamsųjį metų laiką galima išgyventi visai kitaip nei namie. Vasaros kelionė aplink salą paprastai reikalauja dešimties ar dvylikos dienų, todėl ji labiau tinka didžiosioms metų atostogoms. Mokyklinių atostogų mėnesiai ten sutampa su judriausiu sezonu, tad šeimoms planuoti verta ypač anksti.

Tarpiniai mėnesiai

Rugsėjis ir spalio pradžia daugeliui – mėgstamiausias metas. Dienos dar pakankamai ilgos, lankytojų mažiau, keliai dažniausiai atviri, o tamsėjantys vakarai jau suteikia pirmąją galimybę pamatyti pašvaistę. Aukštumų keliai paprastai uždaromi kažkur rugsėjį, priklausomai nuo metų, todėl žygiams ten verta planuoti rugsėjo pradžią. Pavasaris – balandis ir gegužė – šviesėja greitai, tačiau kalnuose dar būna sniego, o dalis kelių ir takų lieka uždaryti ilgiau, nei tikimasi.

Visais atvejais orai kasmet skiriasi, todėl datas verta derinti su tuo, kas jums svarbiausia, o judriausioms vasaros savaitėms – planuoti ir užsisakyti iš anksto.

Kodėl kai kurie grįžta abiem

Vasaros ir žiemos Islandija tokios skirtingos, kad nemažai keliautojų grįžta antrą kartą – kitu metų laiku. Pirmoji kelionė dažnai būna vasarą, aplink visą salą; antroji – trumpa, žiemos savaitė pietuose, kai sniegas ant lavos laukų ir ledas lagūnoje atrodo kaip visai kita šalis.

Papasakokite, kada galėtumėte keliauti, kiek norite vairuoti ir kas jums svarbiausia – šviesa, žygiai, laukinė gamta ar ramybė. Nuo to ir pradėsime dėlioti jūsų Islandiją.