Turkija už Stambulo ir kurortų ribų: kur keliauti toliau

Kapadokija – pėsčiomis, ne tik iš baliono

Kapadokiją dauguma įsivaizduoja per oro balionus auštant. Jie tikrai įspūdingi, tačiau skrydžiai visada priklauso nuo vėjo ir kartais atšaukiami, o didžiausias šio krašto turtas – slėniai, kuriuos geriausia pažinti pėsčiomis. Takai tarp Göremės ir Učhisaro veda pro tufo kūgius, balandžių namelius ir uolose iškirstas bažnyčias su freskomis, o pietuose Ihlaros tarpeklis upės pakrante vingiuoja tarp aukštų sienų, kuriose tebėra šimtai urvų ir šventovių.

Kapadokijai verta skirti bent tris naktis: tada lieka laiko ir požeminiams miestams, ir lėtam rytui urvų viešbučio terasoje. Gražiausi mėnesiai vaikščioti paprastai pavasaris ir ruduo, kai slėniai nusidažo geltonai; žiemą čia gali būti šalta ir snieguota, gražu, bet dalis takų tampa purvini.

Egėjo pakrantė – lėtai, per salas ir alyvmedžių miestelius

Šiaurinė Egėjo pakrantė – tai Turkija, kurią daugelis turkų renkasi savo atostogoms. Bozdžaada – nedidelė vyno sala su baltais namais ir vėjo malūnais, pasiekiama keltu. Asosas – akmeninis kaimas po antikine Atėnės šventykla, žvelgiantis per sąsiaurį į Lesbą. Aivalikas ir netoliese esanti Kundos sala garsėja alyvuogių aliejumi, senais akmeniniais namais ir žuvies restoranais prie vandens, o toliau į pietus Alačatis kviečia akmeninėmis gatvelėmis ir vėju, kurį pamėgo burlentininkai.

Šią kryptį patogu pradėti nuo Čanakalės ir Trojos, o baigti Izmyre, iš kurio lengva dar nuvykti į Efesą. Ji tinka poroms ir visiems, kas kelionę matuoja vakarienėmis, turgumis ir vakariniais pasivaikščiojimais. Tiesa, vasaros viduryje populiariausi miesteliai, ypač Alačatis, būna judrūs, todėl vėlyvas pavasaris ir rugsėjis čia dažnai malonesni.

Likijos pakrantė – pėsčiomis ir po burėmis

Tarp Fethijės ir Antalijos pakrantė kyla stačiais, pušimis apaugusiais kalnais tiesiai iš turkio spalvos jūros. Čia driekiasi Likijos kelias – ilgas pakrantės žygių maršrutas, jungiantis kaimus, antikinius miestus ir įlankas. Nebūtina jo įveikti viso: gražiausios atkarpos, pavyzdžiui, apie Faralją ir Kabaką ar tarp Pataros ir Kalkano, puikiai tinka kelių dienų žygiui, kai bagažas pervežamas iš vienos nakvynės į kitą.

Kitas būdas pažinti šią pakrantę – kelios dienos gulet burlaivyje tarp įlankų, pro Kekovos nuskendusio miesto griuvėsius. Pataros kopos ir Ksanto griuvėsiai, Kašo gatvelės vakare – visa tai rodo, kad Turkijos pakrantė gali būti kur kas daugiau nei paplūdimys. Vaikščioti geriausia pavasarį ir rudenį, nes vasarą čia dažnai labai karšta.

Gilioji Anatolija – ten, kur prasidėjo istorija

Pietryčių Turkija – kelionė tiems, kuriuos traukia ne jūra, o istorija ir virtuvė. Gaziantepas – vienas svarbiausių šalies gastronomijos miestų, garsėjantis pistacijomis, baklava ir romėnų mozaikomis. Netoli Šanliurfos stūkso Göbekli Tepe – akmeniniai apskritimai, kurie, archeologų manymu, yra apie vienuolika tūkstančių metų senumo, gerokai senesni už Stounhendžą. Nemruto kalno viršūnėje milžiniškos akmeninės galvos saulėtekio šviesoje – vienas įsimintiniausių šalies vaizdų.

Mardinas, medaus spalvos akmens miestas ant kalvos šlaito, žvelgia į plačią Mesopotamijos lygumą, o netoliese esančio Midjato apylinkėse tebeveikia senieji sirų krikščionių vienuolynai. Tai lėtesnė, mažiau turistinė Turkija, į kurią dažniausiai skrendama vidaus skrydžiu ir kurioje verta turėti gerą gidą.

Kaip sujungti

Kadangi skrydis iš Lietuvos neilgas, o vasarą laiko skirtumo apskritai nėra, Turkija puikiai tinka ir savaitei, ir dviem. Keli deriniai, kurie dažniausiai pasiteisina:

• Savaitė: Stambulas ir Kapadokija arba Stambulas ir Egėjo pakrantė.
• Dešimt dienų: Egėjo pakrantė nuo Trojos iki Izmyro, lėtai ir be skrydžių; arba Likijos kelio atkarpos su keliomis naktimis prie jūros.
• Dvi savaitės: Stambulas, Kapadokija, Efesas ir Likijos pakrantė, tarp jų keliaujant vidaus skrydžiais.
• Antrai kelionei: Gilioji Anatolija nuo Gaziantepo iki Mardino.

Turkijoje verta keliauti ne toliau, o giliau.

Pavasaris ir ruduo daugumai šių krypčių paprastai maloniausi: šilta, bet ne karšta, o takai ir antikiniai miestai ne tokie judrūs. Papasakokite, kas jus labiau traukia – slėniai, jūra, virtuvė ar istorija, – ir kiek laiko turite. Pirmiausia – išklausome. Tada – kartu atrandame, kas įmanoma.