Patagonija: Čilės ar Argentinos pusė – o gal abi?

Čilės pusė: bokštai, fjordai ir lietus

Daugumai keliautojų Čilės Patagonija prasideda nuo Torres del Paine. Nacionalinis parkas į šiaurę nuo Puerto Natales – tai tie patys granito bokštai, Cuernos kalnų ragai virš turkio spalvos ežerų ir gvanakų bandos stepės pakraštyje. Čia prasideda garsieji W ir O žygiai, tačiau parką visiškai įmanoma pažinti ir be kuprinės ant pečių: iš patogios nakvynės parko pakraštyje kasdien išeinama į kitą taką, o vakare grįžtama prie židinio.

Toliau į šiaurę driekiasi visai kitokia Čilė – Aiseno regionas ir Carretera Austral. Šis kelias nuo Puerto Monto į pietus veda pro kabančius ledynus, lietaus miškus, upes ir mažus miestelius, kai kur – žvyrkeliu ir keltais. Tai ne vienos bazės, o kelionės dėl pačios kelionės Patagonija: lėta, drėgnoka, žalia ir labai tyli.

Čilės pusė dažniausiai tinka tiems, kurie nori ilgesnių žygių, vandens ir miško, ir nebijo, kad oras per dieną pasikeis kelis kartus. Lietpaltis čia – ne atsarginis, o kasdienis drabužis.

Argentinos pusė: ledynai, stepė ir kalnų kaimelis

Argentinos Patagonija šiek tiek sausesnė, atviresnė ir, daugeliui, lengviau suplanuojama. El Calafate – miestelis prie didžiulio Argentino ežero – yra bazė Perito Moreno ledynui Los Glaciares nacionaliniame parke. Ledyno sieną galima stebėti nuo pėsčiųjų takų, priplaukti laivu, o su gidu ir alpinistinėmis katėmis – ir pavaikščioti pačiu ledu. Tai viena iš nedaugelio vietų, kur didelis ledynas pasiekiamas taip patogiai.

Kelios valandos kelio į šiaurę – ir atsiduriate El Chaltén, nedideliame kaimelyje po Fitz Roy ir Cerro Torre viršūnėmis. Jo privalumas – takai prasideda tiesiog nuo gatvės galo. Laguna de los Tres, Laguna Torre ar trumpesni apžvalgos takai – beveik viskas įveikiama per dieną, todėl kiekvieną vakarą grįžtate į šiltą kambarį, o blogo oro dieną tiesiog pasirenkate trumpesnį maršrutą.

Tarp jų – estancijos, avių ūkiai stepėje, kuriuose kai kur galima apsistoti, joti ar tiesiog stebėti, kaip vakaro šviesa slenka per žolę. Argentinos pusė dažniausiai patinka tiems, kurie nori įspūdingų vaizdų be kelių dienų žygio su kuprine, ir tiems, kuriems svarbu gerai pavalgyti po ilgos dienos lauke.

Kodėl dažnai renkamasi abi

Torres del Paine ir El Calafate skiria ne tiek jau daug – keletas valandų kelio per stepę ir sienos perėjimas. Todėl klasikinis maršrutas jungia abi puses: kelios dienos Torres del Paine, pervažiavimas į Argentiną, Perito Moreno ledynas ir pabaiga El Chaltén. Toks derinys suteikia ir bokštus, ir ledą, ir dvi skirtingas Patagonijos nuotaikas, o logistiškai išlieka paprastas: atvykstama į vieną pusę, išvykstama iš kitos, be grįžimo tuo pačiu keliu.

Dvylikos–penkiolikos dienų paprastai pakanka, kad šis maršrutas neskubėtų. Svarbiausia – nepaversti sienos perėjimo diena, kurioje dar reikia ką nors nuveikti. Ją geriau laikyti kelionės diena su gera vakariene gale.

Patagonijoje orų atsarga – ne prabanga, o maršruto dalis.

Kada verta rinktis tik vieną pusę

Abi pusės nebūtinai reiškia geresnę kelionę. Vienos pusės pakanka – ir dažnai ji net geresnė – keliais atvejais:

• Kai turite apie dešimt dienų, įskaitant ilgus skrydžius. Tuomet geriau giliau pažinti vieną parką nei pusę kelionės praleisti kelyje.
• Kai svarbiausias tikslas – W žygis. Jam su prisitaikymu ir atsarga orams lengvai prireikia savaitės vien Torres del Paine apylinkėse.
• Kai norite ledynų ir dienos žygių, bet ne kelių dienų su kuprine. Argentinos pusė – El Calafate ir El Chaltén – tam tinka puikiai.
• Kai jus traukia kelias, o ne viršūnės. Carretera Austral yra atskira kelionė, kurios nederėtų spausti tarp Torres del Paine ir Fitz Roy.
• Kai Patagoniją derinate su kitu regionu – Buenos Airėmis ir vyno kraštu arba Santjagu ir Ežerų kraštu. Tada viena Patagonijos pusė paprastai natūraliai priklauso tai šaliai, kurioje prasideda kelionė.

Carretera Austral – trečias kelias

Kalbant apie Patagoniją, dažnai pamirštama, kad Čilės pusė turi dar vieną, visai kitokio pobūdžio kelionę. Carretera Austral veda per Aiseno regioną: Pumalino miškai, Kvelato kabantis ledynas, Coyhaique apylinkės, marmuro urvai General Carrera ežere ir Baker upės slėnis. Atstumai nedideli, bet kelias lėtas – žvyrkeliai, kalnų perėjos ir keltai šiaurinėje dalyje, todėl valandos kelyje dažnai būna ilgesnės, nei rodo kilometrai.

Tokia kelionė tinka jau šiek tiek keliavusiems, mėgstantiems vairuoti arba keliauti su vairuotoju ir nebijantiems paprastesnių nakvynių mažuose miesteliuose. Atlygis – kraštovaizdis, kurį dažnai dalijatės tik su keliais kitais keliautojais, ir kasdienis jausmas, kad esate kelyje, o ne lankytinų vietų sąraše.

Metų laikas, vėjas ir šviesa

Pagrindinis Patagonijos sezonas paprastai trunka maždaug nuo lapkričio iki kovo, o spalis ir balandis dažnai būna ramesni. Lietuviams tai turi malonų šalutinį poveikį: kai namuose ilgiausios tamsos savaitės, pietiniame pusrutulyje dienos ilgos, o šviesa kalnuose vakarais nesibaigia iki vėlumos. Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpis čia vienas judriausių, todėl tam laikui nakvynes, ypač parkų pakraščiuose, verta planuoti gerokai iš anksto.

Vėjas – ne legenda. Vasarą jis dažnai stipriausias, kai kurias dienas daro sunkias žygiams ir gali sutrikdyti laivų išplaukimus. Ruduo – kovas ir balandis – neretai atneša ramesnių dienų, šiltas lengų miškų spalvas ir mažiau žmonių, bet ir trumpesnes dienas bei vėsesnius rytus. Žiemą dalis nakvynių ir paslaugų užsidaro. Orai čia nenuspėjami bet kuriuo metų laiku, todėl geriausias planas – toks, kuriame yra laisva diena.

Kaip sudėlioti laiką

Keli orientyrai, nuo kurių dažniausiai pradedame kalbėtis. Apie dešimt dienų – viena pusė: Torres del Paine arba El Calafate su El Chaltén. Dvylika–penkiolika dienų – abi pusės klasikiniu keliu nuo Puerto Natales iki El Chaltén, su bent viena laisva diena orams. Dvi–trys savaitės – galima pridėti Ugnies Žemę ir Ušuają prie Biglio kanalo, Carretera Austral kaip atskirą kelionės dalį arba Buenos Aires ir Mendosos vyno kraštą.

Kiekvienoje vietoje verta likti bent tris naktis. Patagonijoje orai dažnai sprendžia, kurią dieną pamatysite viršūnes, o kurią – tik debesis, tad kelios dienos vienoje vietoje suteikia daugiau galimybių sulaukti skaidraus ryto. Vienos nakties sustojimai čia kainuoja brangiau nei daugelyje kitų šalių.

Jei svarstote Patagoniją, papasakokite, kas jus traukia labiausiai – ilgi žygiai, ledynai, kelias ar tiesiog tyla ir erdvė. Kartu išsiaiškinsime, kuri pusė – ar abi – jums tinka labiausiai.