Kur geriausia keliauti žygiams: nuo lengvų takų iki Himalajų

Švelni pradžia: Slovėnija ir Dolomitai

Slovėnija turbūt lengviausiai pasiekiama tikrų kalnų kryptis Europoje. Julijos Alpėse galima rinktis pagal nuotaiką: ramūs takai aplink Bohinjo ežerą ir per žalius slėnius, pasivaikščiojimai prie upių tarpeklių, o norintiems daugiau – keliadienis maršrutas nuo namelio iki namelio per Septynių ežerų slėnį. Pati aukščiausia viršūnė Triglavas yra rimtesnis iššūkis: paskutinėse atkarpose tenka lipti su apsaugos įranga, todėl ten patartume eiti su patyrusiu kalnų gidu.

Dolomitai Italijoje – bene geriausia vieta tiems, kurie nori kalnų, bet nenori kas vakarą jaustis išsekę. Čia gausu keltuvų, todėl ilgą kilimą galima „nusipirkti“ ir vaikščioti jau aukštai, tarp alpinių pievų ir dantytų uolų. Nameliai kalnuose (rifugi) čia – atskiras malonumas: daugelyje jų pietūs su makaronais ar polenta ir vaizdu, dėl kurio verta sustoti ilgiau. Val Gardena, Alpe di Siusi, Val di Funes ar takai aplink Tre Cime di Lavaredo leidžia kiekvieną dieną pritaikyti savo jėgoms.

Abiem kryptims lietuviams tinka tas pats laikas – vasara ir ankstyvas ruduo, kai dauguma kalnų namelių dirba. Iki Slovėnijos ar Šiaurės Italijos kelionė trumpa, todėl net savaitės pakanka.

Vidutinis sunkumas: Svanetija ir Naujoji Zelandija

Sakartvelo Svanetija – Kaukazo kalnų kraštas, kuriame kaimuose vis dar stūkso viduramžių akmeniniai bokštai. Populiarus kelių dienų žygis iš Mestijos į Ušgulį veda per perėjas, alpines pievas ir nedidelius kaimus, o nakvojama paprastuose šeimų svečių namuose, kur vakarienė dažnai būna gausesnė, nei tikėjotės. Takai čia ne tokie sutvarkyti kaip Alpėse, o infrastruktūra kuklesnė, todėl vietinis gidas ir gera pervažiavimų logistika labai praverčia. Geriausias laikas paprastai – vasara ir ankstyvas ruduo, kai perėjose nebėra sniego.

Naujojoje Zelandijoje žygiai (čia sakoma tramping) yra nacionalinė aistra, o vadinamieji Didieji takai (Great Walks) – geriausiai žinomi. Milfordo takas Fjordlande trunka keturias dienas per lietaus miškus, slėnius ir perėją, o Routeburn takas – trumpesnis, bet ne mažiau įspūdingas. Kelios svarbios detalės: vietos nameliuose ir ribotas žygeivių skaičius reiškia, kad šiuos takus verta užsisakyti labai anksti, o Fjordlande lietus yra ne išimtis, o kraštovaizdžio dalis. Sezonas pietų pusrutulyje apverstas – jis maždaug sutampa su lietuviška žiema, todėl tai puikus būdas tamsiausius mėnesius praleisti kalnuose.

Vėjas ir granitas: Patagonija

Patagonija sunkumu nėra ekstremali, bet ji išbando kitaip – orais. Čilės Torres del Paine parke garsusis W maršrutas veda link granito bokštų, ledynų ir turkio spalvos ežerų, o nakvojama kempinguose ar nameliuose, kuriuos taip pat reikia užsisakyti iš anksto. Argentinos pusėje El Chaltén yra tikras žygeivių miestelis: iš jo dienos žygiais pasiekiami takai link Fitz Roy ir Cerro Torre, o vakare grįžtama į šiltą kambarį.

Vėjas čia gali būti toks stiprus, kad sunku išsilaikyti ant kojų, o orai kinta per valandą. Todėl Patagonijoje verta turėti bent vieną atsarginę dieną ir drabužius sluoksniais – net vasaros viduryje.

Aukštis keičia viską: Peru ir Nepalas

Peru Anduose žygis į Maču Pikču turi ypatingą prasmę – ateiti į inkų miestą pėsčiomis, o ne autobusu. Klasikinis Inkų takas trunka kelias dienas, jam reikalingi riboti leidimai, kurie greitai išperkami, ir paprastai jis kasmet trumpam uždaromas priežiūros darbams lietingiausiu metų laiku. Salkantajaus maršrutas – laukinesnė alternatyva su aukštesne perėja. Abiem atvejais svarbiausia – aukštis: prieš žygį verta kelias dienas pabūti Šventajame slėnyje ir Kuske.

Nepalas – tai žygių pasaulio viršūnė ir tiesiogine prasme. Kelionė į Everesto papėdę Kumbu regione prasideda nedideliu lėktuvu į Luklą, o paskui kelios savaitės vaikštoma nuo arbatinės iki arbatinės (taip vadinami paprasti kalnų nameliai), pro šerpų kaimus, vienuolynus ir maldos vėliavėles. Aukščiausi taškai siekia maždaug 5 300 metrų ir daugiau, todėl maršrute būtinos aklimatizacijos dienos, o skrydžiai į Luklą dažnai priklauso nuo oro. Palankiausi sezonai paprastai yra ruduo ir pavasaris.

Kaip išsirinkti savo žygį

Keli klausimai, kuriuos verta atsakyti sau prieš renkantis kryptį:

• Kiek valandų per dieną jums malonu eiti – ir kiek dienų iš eilės? Keturios valandos ir aštuonios valandos – visai skirtingos kelionės.
• Ar norite kas vakarą grįžti į tą patį viešbutį, ar jus traukia keliauti nuo namelio iki namelio su nedidele kuprine?
• Kiek jums svarbus komfortas? Dolomitų namelis su vyno taure ir Himalajų arbatinė su bendru valgomuoju – abu nuostabūs, bet labai skirtingi.
• Kada galite keliauti? Vasaros atostogoms tinka Alpės ir Kaukazas, žiemai – Patagonija ir Naujoji Zelandija, rudeniui ar pavasariui – Nepalas.
• Ar keliaujate vieni, su partneriu ar su draugais – ir ar visi nori to paties tempo?

Geriausias žygis – ne sunkiausias, o tas, po kurio norisi eiti dar.

Papasakokite, kaip mėgstate vaikščioti, kiek laiko turite ir kas jus traukia kalnuose – tyla, vaizdai, iššūkis ar vakaras namelyje po ilgos dienos. Kartu surasime maršrutą, kuris tiks būtent jums.