Pereiti prie turinio
Kabantis Queulat ledynas ir iš po jo krintantys kriokliai virš miškingo slėnio, Aiseno regionas, Čilė

Kelionės idėja · 12–14 dienų

Carretera Austral: laukinis Čilės kelias į pietus

Puerto Montas, Pumalinas, Futaleufú, Puyuhuapi, Coyhaique, marmuro urvai ir Cochrane

Nuotrauka: Omri D. Cohen / Unsplash

Iliustracinės kelionių idėjos – ne užsakomi paketai. Kainos, datos ir apgyvendinimas nenurodomi.

Daugelis Patagoniją įsivaizduoja per Torres del Paine bokštus ar Fitz Roy siluetą. Carretera Austral – visai kitokia Patagonija. Tai ilgas, vietomis vis dar žvyruotas kelias, kuris nuo Puerto Monto leidžiasi į pietus per Aiseno regioną: keltai perplukdo per fjordus, kelias vingiuoja pro amžinai žalius miškus, ledynus ir ežerus tokios spalvos, kad sunku patikėti, o gyvenvietės tarp jų – nedidelės, medinės, su malkų dūmu virš stogų.

Šis pavyzdinis maršrutas skirtas keliautojams, kurie mėgsta pačią kelionę, o ne tik tikslą: ilgas dienas kelyje, žygius per miškus, galbūt plaukimą upe ir vakarus paprastuose, šiltuose svečių namuose. Kiekvienoje vietoje – bent dvi naktys, išskyrus vieną sustojimą pakeliui, o tempas priklauso nuo to, ar vairuosite patys, ar keliausite su vietiniu vairuotoju ir gidu. Tai ne lengviausias Patagonijos kelias, tačiau vienas labiausiai įtraukiančių.

Maršrutas

Kelionė

  1. Puerto Montas
  2. Čaitenas ir Pumalinas
  3. Futaleufú
  4. Puyuhuapi ir Queulat
  5. Coyhaique
  6. Puerto Río Tranquilo
  7. Cochrane
  8. Balmaceda
  1. Čaiteno ugnikalnio šlaitai ir mėlyna lagūna jo papėdėje, Čilės Patagonija

    011–3 dienos · Puerto Montas, Čaitenas ir Pumalinas

    Keltais į kelio pradžią

    Po ilgo skrydžio – pirmoji naktis Puerto Monte ar ramesniame Puerto Varase prie ežero. Kitą rytą kelias į pietus netrukus nutrūksta prie vandens: vasaros sezonu jį jungia keltų atkarpos per fjordus, o dieną užbaigia miškai Pumalino parke. Čia verta skirti visą dieną takams: tarp senųjų alercių medžių ir į Čaiteno ugnikalnio kalvą, iš kurios matyti 2008 m. išsiveržimo pakeistas kraštovaizdis.

  2. Turkio spalvos Futaleufú upė tarp granito uolų ir miškingų kalnų, Čilė

    024–5 dienos · Futaleufú

    Upė, kurios spalvos neįmanoma pamiršti

    Šoninis kelias į rytus, link Argentinos sienos, nuveda į Futaleufú slėnį. Upė čia turkio spalvos ir galinga – ji garsi tarp plaustininkų, tačiau vandens lygis ir sezonas lemia, kurios atkarpos tinka jums, tad drąsesniems gali būti vienas maršrutas, o ramesnis plaukimas ar žygis prie ežerų – kitas. Miestelis mažas, su keliomis kavinėmis ir žirgų takais aplink.

  3. Senas medinis gontais dengtas namas tarp medžių, fone – snieguoti kalnai, Puyuhuapi, Čilė

    036–7 dienos · Puyuhuapi ir Queulat

    Ledynas, kabantis virš slėnio

    Grįžus į pagrindinį kelią, jis veda palei fjordą į Puyuhuapi – kaimą, kurį XX a. ketvirtajame dešimtmetyje įkūrė vokiškai kalbantys kolonistai; čia vis dar stovi mediniai, gontais dengti namai. Netoliese, Queulat nacionaliniame parke, trumpas, bet status takas kyla per lietaus mišką iki apžvalgos aikštelės, nuo kurios matyti ledynas, kabantis virš uolos ir krintantis kriokliais. Vakare – karštosios versmės prie fjordo.

  4. Žalios pievos, upė ir snieguotos viršūnės Coyhaique apylinkėse, Aiseno regionas

    048–9 dienos · Coyhaique ir Cerro Castillo

    Iš lietaus miško į stepę

    Į pietus nuo Puyuhuapi miškas pamažu retėja, slėniai platėja, o Coyhaique – vienintelis tikras regiono miestas – puiki vieta vienai nakčiai, apsipirkti ir pailsėti nuo žvyro. Kitą dieną kelias kyla pro Cerro Castillo – kalną, kurio dantytas keteras primena pilį. Keliaujantiems su gidu čia galima pėsčiomis nueiti dalį tako, o po pietų nusileisti prie General Carrera ežero.

  5. Marmuro uola turkio spalvos General Carrera ežere, šalia – baidarė ir valtis, Čilė

    0510–11 dienos · Puerto Río Tranquilo

    Marmuras ir ledo mėlis

    Mažame Puerto Río Tranquilo kaime prie General Carrera ežero dvi naktys leidžia neskubėti. Ramiu oru valtimi ar baidare plaukiama prie marmuro urvų – uolų, kurias vanduo per tūkstantmečius išgraužė į skliautus ir tunelius, o šviesa jose keičiasi nuo žalsvos iki mėlynos. Antrą dieną galima važiuoti Exploradores slėniu link ledyno: žygis ledu su gidu tinka tiems, kurie jaučiasi tvirtai.

  6. Putojantis Bakerio ir Nefo upių santakos vanduo, ant uolos – nedidelė žmogaus figūra, Aiseno regionas

    0612–14 dienos · Cochrane ir Balmaceda

    Bakerio upė ir kelias atgal

    Tolimiausias šio maršruto taškas – ramus Cochrane miestelis. Pakeliui sustojama prie Bakerio ir Nefo upių santakos, kur dvi skirtingų spalvų upės susilieja į vieną, o iš Cochrane galima nuvažiuoti į Chacabuco slėnį Patagonijos nacionaliniame parke – stepę, kurioje dažnai ganosi gvanakai. Grįžimo diena į šiaurę, link Balmacedos oro uosto, ilga, tad paskutinę naktį verta praleisti netoli Coyhaique.

Patirtys, dėl kurių verta keliauti

  1. 01

    Keltais per fjordus

    Kelio pradžia, kai automobilis plaukia kartu su jumis tarp miškingų krantų, – ne pervažiavimas, o pati kelionė.

  2. 02

    Queulat kabantis ledynas

    Takas per lietaus mišką iki ledo, kabančio virš uolos ir krintančio kriokliais į slėnį.

  3. 03

    Marmuro urvai

    Valtimi ar baidare – tarp vandens išgraužtų marmuro skliautų General Carrera ežere, kai oras leidžia.

  4. 04

    Bakerio upės santaka

    Vieta, kur galingiausia Čilės upė susitinka su pieno spalvos Nefu, – ypač įspūdinga po kelių valandų žvyrkelio.

Pirmiausia – išklausome. Tada – kartu atrandame, kas įmanoma.

Pritaikykite sau

  • Su vairuotoju ir gidu

    Vietoj vairavimo patiems – vietinis vairuotojas ir gidas, kuris pažįsta kelią, keltų tvarkaraščius ir geriausius takus. Taip ilgos dienos tampa ramesnės.

  • Toliau į pietus

    Keliautojams, turintiems daugiau laiko, kelias tęsiasi iki Caleta Tortel pakrantės kaimo su mediniais takais ar net Villa O'Higgins.

  • Su Torres del Paine

    Iš Balmacedos galima skristi toliau į pietus ir pridėti kelias dienas Torres del Paine ar Argentinos pusėje – tada kelionė tampa trijų savaičių.

  • Ramesniu tempu

    Atsisakius Futaleufú ar Cochrane ir pridėjus naktį prie ežero, dienų kelyje sumažėja, o laiko pasivaikščiojimams ir poilsiui – daugėja.

Praktiniai dalykai

  • Maršrutas geriausiai tinka Pietų pusrutulio vasarai, maždaug nuo lapkričio iki kovo, kai veikia daugiau keltų, svečių namų ir gidų. Oras Patagonijoje permainingas bet kuriuo metu – lietus ir vėjas čia įprasti.
  • Dalis kelio vis dar žvyruota, o šiaurinėje dalyje reikia keltų, kurių tvarkaraščiai ir rezervacijos keičiasi. Dienos kelyje ilgos, todėl kelionė tinka tiems, kuriems patinka pats važiavimas.
  • Plaukimas upe, žygis ledu ir laivai prie marmuro urvų priklauso nuo oro ir vandens; kai kurias dienas jų tenka atidėti, todėl maršrute paliekame laisvumo.
  • Gyvenvietės mažos, o nakvynių pasirinkimas ribotas, – geriausius svečių namus verta planuoti gerokai iš anksto.

Bendro pobūdžio gairės. Sezonai, orai ir gyvūnų stebėjimas niekada negarantuojami, o kelionės reikalavimus visada verta pasitikrinti prieš išvykstant.

Planuokite kelionę

Sukurkime panašią kelionę

Traukia ilgas kelias per Patagoniją? Papasakokite, ar norėtumėte vairuoti patys, kiek laiko turite ir kas jums svarbiausia, – maršrutą sudėliosime kartu.

Sukurkime panašią kelionę

Ši idėja taps jūsų užklausos pradžia – ją galėsite keisti ar pašalinti.

Visos kelionių idėjos