Kur keliauti balandį? Ten, kur pavasaris jau atėjo

Japonija: sakuros ir po jų

Sakurų žydėjimas Tokijuje ir Kiote paprastai prasideda kovo pabaigoje ir tęsiasi iki balandžio pradžios, o toliau į šiaurę ir kalnuose pasiekia viršūnę vėliau. Tiksli data kasmet kiek skiriasi, o pats žydėjimas trunka vos savaitę ar dvi, todėl visą kelionę statyti ant vienos savaitės rizikinga. Mes patartume kitaip: planuokite kelionę, kuri bus gera ir be žiedų, o sakuras laikykite dovana, jei jos sutaps.

Balandžio antroji pusė turi savo privalumų. Žiedai nubyra, bet medžiai sužaliuoja tuo ypač šviesiu pavasario žalumu, kurį japonai vertina ne mažiau nei žydėjimą. Kalnų keliai ir takai, pavyzdžiui, į Kamikočį Japonijos Alpėse, paprastai atsidaro tik apie balandžio vidurį ar antrąją pusę, o Kumano Kodo piligrimų takai pavasarį būna vėsūs ir ramūs.

Į ką atkreipti dėmesį: balandžio pabaigoje prasideda „Auksinė savaitė“ – kelios iš eilės einančios Japonijos šventės, kai keliauja visa šalis, o traukiniai ir viešbučiai perpildyti. Sakurų savaitės Kiote – taip pat vienas brangiausių ir užimčiausių metų laikų, tad planuoti verta bent prieš pusmetį.

Nepalas: rododendrai kyla į kalną

Pavasaris – antrasis Nepalo žygių sezonas po rudens. Kovą ir balandį vidutiniame aukštyje žydi rododendrai – Nepalo nacionalinė gėlė, – ir miškai aplink Gorepanį ar Annapurnos papėdėse nusidažo raudonai, rausvai ir baltai. Dienos šiltesnės nei rudenį, tad žygiuoti malonu net su vaikais ar pirmą kartą.

Sąžiningai reikia pasakyti ir kitą pusę: pavasarį oras žemesnėse vietose dažnai būna miglotesnis nei spalį, todėl kalnų panoramos kartais geriausiai matomos tik ryte. Aukštesniuose maršrutuose, pavyzdžiui, link Everesto papėdės, tai ir ekspedicijų sezonas, todėl ten judriau. Prieš žygį dideliame aukštyje verta pasitarti su gydytoju.

Marokas: žalias Atlasas, šilta dykuma

Balandį Maroke viskas atrodo geriausiai vienu metu. Aukštojo Atlaso slėniuose žaliuoja terasos ir riešutmedžiai, aukščiausios viršūnės dažnai dar baltos, o kaimuose tarp Imlilio ir Ait Bugmezo slėnio jau galima ramiai vaikščioti nuo kaimo iki kaimo. Dykumoje už kalnų dienos šiltos, bet dar ne karštos, o naktys stovykloje – vėsios ir žvaigždėtos. Feso ir Marakešo medinos balandį dar nespaudžia karščiu.

Tereikia prisiminti, kad kalnuose orai pavasarį permainingi, o aukščiau gali pasitaikyti ir sniego. Kai kuriais metais pavasarį taip pat vyksta Ramadanas, kuris keičia dienos ritmą, – verta pasitikrinti datas.

Planuokite kelionę, kuri bus gera ir be žiedų, o sakuras laikykite dovana.

Šilta išimtis: Gvatemala

Gvatemaloje balandis – sausojo sezono pabaiga, ir būtent tada, kovą ar balandį, priklausomai nuo Velykų datos, Antigva išgyvena Didžiąją savaitę. Semana Santa čia yra viena įspūdingiausių Lotynų Amerikoje: naktimis gyventojai grindinius dengia kilimais iš dažytų pjuvenų, gėlių ir vaisių, o ryte per juos lėtai praeina procesijos su violetinėmis kapomis. Po kelių valandų kilimų nebelieka – ir kitą naktį jie kuriami iš naujo.

Tai giliai religinis įvykis, o ne pasirodymas, todėl verta elgtis pagarbiai ir nesiskubinti. Antigvos viešbučiai Didžiajai savaitei dažnai užsakomi prieš metus, o kainos kyla. Po jos gera pailsėti prie Atitlano ežero, kur rytai balandį paprastai giedri, o Tikalio džiunglėse šiauriau jau karšta ir drėgna.

Šilta išimtis: Egiptas

Egiptui balandis – paskutinis patogus mėnuo prieš vasarą. Kaire dar malonu vaikščoti po islamiškąjį senamiestį, o lėtas plaukimas Nilu tradiciniu burlaiviu dahabija iš Asuano į Luksorą leidžia pamatyti upę taip, kaip ji keitėsi tūkstantmečiais. Luksoro šventyklas vis tiek geriausia lankyti anksti ryte: pietuose karštis balandį kyla greitai, ypač mėnesio pabaigoje. Pavasarį kartais papučia karštas, dulkėtas dykumos vėjas, kuris gali dienai kitai aptemdyti dangų.

Jei turite tik savaitę

Balandžio kelionė dažnai sutampa su Velykų laisvadieniais ir būna trumpa. Tokiu atveju protingiausia rinktis tai, kas arčiau: Marokas ir Egiptas pasiekiami be didelio laiko skirtumo, todėl net septynios ar aštuonios dienos Aukštajame Atlase ar Nilo slėnyje neatrodo per mažai. Japonijai, Nepalui ir Gvatemalai skirtume bent dvi savaites: skrydžiai ilgi, laiko skirtumas didelis, o kalnuose ir aukštai pirmosioms dienoms reikia daugiau ramybės.