Pereiti prie turinio
Didelis melsvas ledkalnis ramioje pilkoje jūroje prie Tvilingeito, Niufaundlande

Kelionės idėja · 9–11 dienų

Niufaundlandas: ledkalniai, banginiai ir žvejų kaimai

Sent Džonsas, Vitleso įlanka, Trinitis, Tvilingeitas, Fogo sala ir Gros Mornas

Nuotrauka: Richard Lee / Unsplash

Iliustracinės kelionių idėjos – ne užsakomi paketai. Kainos, datos ir apgyvendinimas nenurodomi.

Niufaundlandas – ne Kanados Pajūrio provincijos, o atskiras pasaulis: sala, kurią nuo žemyno skiria sąsiauris, su savo akcentu, savo humoru ir savo laiko juosta, kuri nuo Atlanto laiko skiriasi puse valandos. Jos rytinė pakrantė vadinama Ledkalnių alėja – pavasarį ir vasaros pradžioje srovė čia atneša Grenlandijos ledynų nuolaužas, kartais didesnes už bažnyčią. Tuo pat metu prie uolų susirenka kuprotieji banginiai ir pasiekia daugybė jūrinių paukščių, o žvejų kaimuose, vietinių vadinamuose outportais, ant polių stovi spalvoti žvejybos nameliai.

Šis maršrutas eina skersai salos – iš rytų į vakarus: Sent Džonsas, Vitleso įlankos paukščių salos, istoriniai Trinitis ir Bonavista, ledkalnių Tvilingeitas, menininkų Fogo sala ir pabaigai – Gros Morno fjordai ir kalnai. Kelionė tinka aktyviems keliautojams ir poroms, kuriems patinka vaikščioti pakrantės takais, plaukti mažais laivais ir kalbėtis su žmonėmis: pervažiavimai – dažniausiai dvi–trys valandos, ilgiausias – apie penkias, o nakvynės – paprasti, jaukūs namai prie vandens, ne didelių viešbučių kambariai.

Maršrutas

Kelionė

  1. Sent Džonsas
  2. Spyro kyšulys
  3. Vitleso įlanka
  4. Trinitis ir Bonavistos pusiasalis
  5. Tvilingeitas
  6. Fogo sala
  7. Gros Morno nacionalinis parkas
  8. Dir Leikas
  1. Vaizdas nuo Signalo kalvos į siaurą Sent Džonso uosto įėjimą ir miestą už jo

    011–3 dienos · Sent Džonsas ir Spyro kyšulys

    Spalvoti namai ir pirmasis signalas

    Dvi naktys Sent Džonse, viename seniausių Šiaurės Amerikos uostų. Rytą – pasivaikščiojimas tarp ryškiai nudažytų medinių namų, kylančių stačiomis gatvėmis nuo uosto, tada – Signalo kalva: čia 1901 m. Markonis priėmė pirmąjį radijo signalą per Atlantą, o nuo kalvos matyti siauras įėjimas į uostą. Stipresniems vaikštinėtojams – Šiaurės galvos takas palei uolas, dažniausiai apie valandą ar pusantros. Kitą rytą – Spyro kyšulys, rytiniausias Šiaurės Amerikos taškas, kur seniausias išlikęs provincijos švyturys stovi virš jūros, o vasarą pakrantėje kartais matyti banginių fontanai. Vakarai – uosto aludarių ir muzikantų mieste: tradicinė airiška ir niufaundlandiška muzika čia skamba beveik kas vakarą, ir tai geriausias būdas išgirsti salos balsą.

  2. Trys atlantinės fratercos plaukia tamsiai mėlyname vandenyje prie Bay Bulls, Niufaundlande

    023–4 dienos · Vitleso įlanka

    Paukščių salos ir kuprotieji banginiai

    Trečią dieną – maždaug pusvalandis į pietus, į Pietų krantą, ir viena naktis žvejų kaime. Vitleso įlankos ekologiniame draustinyje keturiose salose peri šimtai tūkstančių jūrinių paukščių – viena didžiausių atlantinių fratercų kolonijų Šiaurės Amerikoje, taip pat kairos ir trijupirštės kirės. Į salas nesileidžiama, bet nedidelis laivas priplaukia tiek arti, kad fratercos sukasi aplink, o vasarą (maždaug birželį–rugpjūtį) tame pačiame vandenyje dažnai maitinasi kuprotieji banginiai, persekiojantys mažų žuvelių – kapelinų – būrius. Kartais pasirodo ir mažieji kūliai. Kitą rytą – pakrantės takas palei uolas, jei leidžia oras, tada maždaug trys valandos kelio į šiaurę, į Bonavistos pusiasalį. Kas kelią mėgsta mažiau, gali nakvoti Sent Džonse ir į laivą atvykti iš ten.

  3. Ramus Trinito uostas vakaro prieblandoje, spalvoti nameliai ant kalvos ir mediniai pontonai

    034–6 dienos · Trinitis ir Bonavistos pusiasalis

    Senieji žvejų uostai

    Dvi naktys Trinityje, viename geriausiai išsilaikiusių istorinių salos kaimų: balti mediniai namai, bažnyčios smailės ir ramus uostas, kur kadaise buvo prekiaujama menkėmis su Anglija. Ryte – Skerwink takas, apie penkių kilometrų ratas palei uolų stulpus ir įlankas, dažnai laikomas vienu gražiausių pakrantės takų Kanadoje. Kitą dieną – Bonavista: švyturys ant kyšulio, kur, pasak tradicijos, 1497 m. išsilaipino Džonas Kabotas, „Požemio“ uola – įgriuvęs jūros urvas – ir Elistonas, kur nuo kranto vos keli metrai skiria nuo fratercų, perinčių ant uolos stulpo. Pakeliui – senieji šakniavaisių rūsiai, iškasti kalvose, ir žvejybos nameliai ant polių. Vakare Trinityje vasarą dažnai vyksta vietos teatro spektakliai apie kaimo istoriją, vaidinami tiesiog gatvėse.

  4. Žalios uolos ir uolėtos salelės mėlynoje jūroje prie Tvilingeito

    046–7 dienos · Tvilingeitas

    Ledkalnių sostinė

    Maždaug trys valandos kelio į šiaurę – Tvilingeitas, salų grupė, sujungta pylimais ir tiltais, kuri save vadina pasaulio ledkalnių sostine. Pavasarį ir vasaros pradžioje (maždaug gegužę–birželį) ledkalniai čia dažnai sustoja vos už kelių šimtų metrų nuo kranto, užstrigę sekliame vandenyje, ir mažas laivas leidžia juos pamatyti iš arti – tiek arti, kiek leidžia saugumas, nes ledkalniai skyla ir virsta. Kiek jų bus, kasmet labai skiriasi: vienais metais – dešimtys, kitais – vos keli, todėl jų niekada negarantuojame. Popietę – Ilgojo kyšulio švyturys ant aukštų uolų, nuo kurio vasarą matyti ir banginiai, ir takas palei salos pakrantę. Viena naktis čia: vakare vietos virtuvėse dažnai siūlomas menkių liežuvėlių ir uogų pyragas – paprastas, bet labai niufaundlandiškas maistas.

  5. Sena balta žvejų valtis ant uolėto kranto Džo Bato Arme, Fogo saloje, už jos – raudonas žvejybos namelis

    057–9 dienos · Fogo sala

    Sala, kuri pasirinko likti

    Apie valandą kelio iki Farvelo prieplaukos ir maždaug trijų ketvirčių valandos keltas – Fogo sala, dvi naktys. Kai 1992 m. sustojo menkių žvejyba, daug Niufaundlando kaimų ištuštėjo; Fogo bendruomenės nusprendė likti ir ieškoti savo kelio – per mažą žvejybą, amatus ir šiuolaikinį meną. Šiandien pakrantėje tarp senųjų žvejų kaimų stovi ant polių pastatytos menininkų studijos, o Džo Bato Arme dar žvejojama tradicinėmis valtimis. Dienos čia lėtos: takas į Brimstoun Hedą, nuo kurio vasaros pradžioje dažnai matyti ledkalniai, pasivaikščiojimai tarp kaimų, vietos meistrų baldai ir antklodės, o vakare – pokalbiai su žmonėmis, kurie salą pažįsta geriausiai. Keltas – vienintelis kelias į salą ir atgal, todėl jį planuojame iš anksto ir paliekame laiko oro permainoms.

  6. Debesys virš stačių Western Brook Pond fjordo uolų Gros Morno nacionaliniame parke

    069–11 dienų · Gros Morno nacionalinis parkas

    Fjordai ir Žemės mantija

    Ilgiausia kelionės diena – keltas atgal ir apie penkias valandas kelio per salos vidurį, pro ežerus ir miškus, iki Gros Morno nacionalinio parko vakarinėje pakrantėje. Dvi naktys čia, prie Bonės įlankos. Parkas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą dėl geologijos: Stalo kalnuose į paviršių iškilusi Žemės mantija – rusvos, beveik be augalijos uolos, kurios atrodo lyg kita planeta. Kitą dieną – maždaug pusvalandžio takas per pelkes iki Western Brook Pond ir laivas tarp beveik 600 metrų aukščio uolų sienų šiame ledyno išgraužtame fjorde, kurį nuo jūros atskyrė pakilusi žemė. Stipriems vaikštinėtojams – Gros Morno kalno takas, ilgas ir reiklus, visa diena. Paskutinį rytą – apie valandą kelio iki Dir Leiko oro uosto.

Patirtys, dėl kurių verta keliauti

  1. 01

    Ledkalniai prie kranto

    Pavasarį ir vasaros pradžioje – Grenlandijos ledkalniai prie Tvilingeito ir Fogo, kai metai būna palankūs.

  2. 02

    Fratercos ir banginiai

    Vitleso įlankos paukščių salos ir kuprotieji banginiai, vasarą dažnai maitinantys visai šalia laivo.

  3. 03

    Gyvi žvejų kaimai

    Trinitis, Bonavista ir Fogo – senoji salos kultūra, kuri vis dar gyva.

  4. 04

    Western Brook Pond

    Laivu tarp uolų sienų fjorde, kurį nuo jūros atskyrė pati žemė.

Pirmiausia – išklausome. Tada – kartu atrandame, kas įmanoma.

Pritaikykite sau

  • Lėčiau

    Dar viena naktis Trinityje ir Gros Morne leistų kiekvieną dieną skirti vienam dalykui, o ilgiausią pervažiavimą perskelti nakvyne prie Ganderio ar salos viduryje.

  • Pagal sezoną

    Birželio vidurys–pabaiga dažnai sujungia ledkalnius, banginius ir fratercas. Liepą–rugpjūtį šilčiau ir banginių daugiau, bet ledkalnių paprastai mažiau.

  • Su Labradoru

    Iš Gros Morno galima tęsti Vikingų keliu į šiaurę iki L'Anse aux Meadows, vienintelės patvirtintos vikingų gyvenvietės Šiaurės Amerikoje, ir trumpu keltu – į Labradoro pakrantę.

  • Neįprastos nakvynės

    Fogo saloje ir Bonavistos pusiasalyje yra keletas išskirtinių namų ir nakvynių – vietų juose nedaug, todėl juos planuojame labai anksti.

Praktiniai dalykai

  • Ledkalnių sezonas – maždaug gegužė–birželis, banginių – maždaug birželis–rugpjūtis, fratercų – maždaug gegužė–rugpjūtis. Ledkalnių skaičius kasmet labai skiriasi, ir gyvūnai niekada negarantuoti.
  • Vasara čia vėsi, o rūkas ir vėjas pakrantėje dažni, todėl verta turėti šiltų ir neperšlampamų drabužių net liepą.
  • Kelionė suplanuota savarankiškai vairuojant: keliai dažniausiai geri, bet atstumai dideli, o prieblandoje ant kelių pasitaiko briedžių, todėl važiuojame šviesiu paros metu.
  • Fogo keltas ir laivai į ledkalnius bei paukščių salas priklauso nuo oro ir sezono; tvarkaraščius ir rezervacijas tikriname prieš kelionę.

Bendro pobūdžio gairės. Sezonai, orai ir gyvūnų stebėjimas niekada negarantuojami, o kelionės reikalavimus visada verta pasitikrinti prieš išvykstant.

Tyrinėkite toliau

Kryptys

Kelionių būdai

Susiję straipsniai

Kitos kelionių idėjos

Planuokite kelionę

Sukurkime panašią kelionę

Norėtumėte pamatyti Niufaundlando ledkalnius ir banginius? Papasakokite, kada galėtumėte keliauti ir kiek norėtumėte vaikščioti, – maršrutą sudėliosime kartu.

Sukurkime panašią kelionę

Ši idėja taps jūsų užklausos pradžia – ją galėsite keisti ar pašalinti.

Visos kelionių idėjos