Naujoji Zelandija: Šiaurės sala, Pietų sala ar abi?
Dvi salos, du labai skirtingi charakteriai ir vienas sąsiauris tarp jų. Kaip pasirinkti pagal tai, kiek turite laiko ir ko ieškote.
TOLIAI redakcija · 3 min. skaitymo
Nuotrauka: mae black / Unsplash
Naujoji Zelandija iš Lietuvos yra beveik tiksliai kitoje planetos pusėje, todėl natūralu norėti pamatyti kuo daugiau. Tačiau būtent čia skubėjimas kainuoja brangiausiai. Keliai vingiuoti, orai kalnuose keičiasi per valandą, o tarp dviejų salų – Kuko sąsiauris, kurį keltas kerta kelias valandas. Dažniausias klausimas, kurį girdime, yra ne „ką pamatyti“, o „kurią salą rinktis“.
Trumpas atsakymas: turint apie dvi savaites, mūsų požiūriu, geriau rinktis vieną salą. Turint tris savaites ar daugiau – abi. O kuri sala pirmoji, priklauso nuo to, kas jus traukia.
Šiaurės sala: šiluma, ugnikalniai ir maorių kultūra
Šiaurės sala dažnai nepelnytai laikoma tik įžanga prieš Pietų salą. Iš tiesų tai atskiras pasaulis. Šiaurėje – Salų įlanka su daugiau nei šimtu salų ir Vaitangiu, kur buvo pasirašyta šalies steigiamoji sutartis; vakarinėje pakrantėje – senieji kauri miškai prie Hokiangos ir milžiniškas Tāne Mahuta medis. Salos centre garuoja Rotorua geoterminiai slėniai, o Tongariro nacionaliniame parke vienos dienos Tongariro Alpių perėja veda pro kraterius ir smaragdinius ežerus, jei tik orai leidžia.
Šiaurės sala labiausiai tinka tiems, kuriems svarbi kultūra ir istorija – susitikimai su maorių šeimininkais, vietovardžių reikšmės, muziejai Velingtone, – taip pat šeimoms, kurios vertina trumpesnius pervažiavimus ir šiltesnius paplūdimius. Čia paprastai šilčiau, o atstumai tarp įdomių vietų – kiek draugiškesni.
Pietų sala: kalnai, fjordai ir erdvė
Pietų sala – tai vaizdai, dėl kurių dauguma ir atskrenda į Naująją Zelandiją. Aoraki / Kuko kalnas virš ledyninių Pukakio ir Tekapo ežerų, tamsus Makenzio baseino dangus, Kvinstaunas prie Vakatipu ežero ir Centrinio Otago vynuogynai, Milford Saundo ir Daubtful Saundo fjordai Fjordlande, o šiaurėje ir vakaruose – Abelio Tasmano parko pakrantė ir Vakarinės pakrantės ledynai bei lietaus miškai.
Ji ypač tinka žygeiviams, poroms ir visiems, kurie nori kalnų ir erdvės. Čia – ir garsieji kelių dienų takai, tokie kaip Milfordo ar Routburno, kuriems vietas nameliuose paprastai reikia užsisakyti gerokai iš anksto. Tačiau kraštovaizdis Pietų saloje turi savo kainą: ilgesni pervažiavimai, daugiau priklausomybės nuo orų ir, Fjordlande, poreikis turėti laisvą dieną, jei lietus ar vėjas sujauks planus.
Dvi savaitės vienoje saloje beveik visada duoda daugiau nei dvi savaitės skubant per abi.
Abi salos – kada tai prasminga
Abi salos puikiai jungiasi į vieną kelionę, jei turite bent tris, o geriau – keturias savaites. Tada maršrutas natūraliai teka iš šiaurės į pietus: atvykstate į Oklandą, keliaujate per Rotorua ir Tongariro iki Velingtono, keltu kertate Kuko sąsiaurį į Piktoną, o išvykstate iš Kvinstauno ar Kraistčerčo. Toks kelias be grįžimo atgal sutaupo ne vieną vairavimo dieną.
Pats keltas per sąsiaurį – ne tik logistika. Paskutinė kelionės valanda vingiuoja tarp miškingų Marlboro fjordų kyšulių, ir daugeliui tai tampa viena ramiausių kelionės akimirkų. Tik verta žinoti, kad sąsiauris garsėja vėjais, todėl reisai kartais vėluoja ar atšaukiami, – dar viena priežastis nedėti svarbių planų tą pačią dieną.
Keli praktiniai orientyrai
- Metų laikai čia atvirkščiai: Naujosios Zelandijos vasara (gruodis–vasaris) sutampa su tamsiausiu Lietuvos laiku, o pavasaris ir ruduo dažnai ramesni ir su gražia šviesa. Žiemą kai kurie kalnų keliai ir takai gali būti uždaryti.
- Laiko skirtumas su Lietuva – apie pusę paros, o kelionė su persėdimais dažnai trunka daugiau nei parą. Pirmąsias dvi dienas verta planuoti lengvas ir netolimas.
- Eismas kairiąja kelio puse, o vairavimo laikas beveik visada ilgesnis, nei rodo kilometrai. Planuokite ne daugiau kaip kelias valandas vairavimo per dieną.
- Kiekvienoje vietoje verta likti bent dvi ar tris naktis – ypač Fjordlande ir prie Aoraki, kur orai lemia, ką pamatysite.
Jei iki galo neapsisprendžiate, pagalvokite, kas jums svarbiau – kultūra, šiluma ir trumpesni pervažiavimai ar kalnai, fjordai ir ilgi žygiai. O jei Naujoji Zelandija greičiausiai bus vienkartinė kelionė, galbūt verta paieškoti trečios savaitės. Papasakokite, kaip įsivaizduojate šią kelionę, – ir kartu rasime, kuri sala, ar abi, jums tinka labiausiai.
Susiję straipsniai
Visi žurnalo straipsniaiApie keliavimą
Kodėl verta keliauti savo tempu
Stengiantis aprėpti viską, iš kelionės kartais lieka mažiau, o ne daugiau. Apie vienos nakties sustojimus, atsargines dienas, laiko juostas, aukštį ir tylų džiaugsmą pasilikti vienoje vietoje.
6 min. skaitymo
Kur ir kada keliauti
Kur pabėgti nuo Lietuvos žiemos: šviesa, šiluma ir tai, ko kainuoja kelias iki jų
Nuo lapkričio iki kovo Lietuvoje trūksta ne tik šilumos, bet ir šviesos. Kur jų rasti – nuo artimų Omano dykumų iki Kuko salų kitoje pasaulio pusėje – ir kaip skrydžio trukmė, laiko skirtumas bei grįžimas keičia kelionės vertę.
7 min. skaitymo
Įkvėpimas
Kur geriausia keliauti žygiams: nuo lengvų takų iki Himalajų
Septynios kryptys pėsčiųjų keliautojams – nuo Slovėnijos ežerų ir Dolomitų namelių iki Svanetijos, Patagonijos ir Everesto papėdės. Ką kiekviena reikalauja ir kam ji tinka.
5 min. skaitymo
Galvojate apie panašią kelionę?
Papasakokite, kas jus domina, – galimybes atrasime kartu. Nebūtina žinoti krypties ar datų.