Kaip suplanuoti pirmąjį safarį: sezonas, stovyklos, lėktuvėliai ir ką susikrauti

Pirmiausia sezonas, tada stovyklos

Beveik kiekviena safario šalis turi sausąjį ir lietaus sezoną, ir abu turi savo privalumų. Sausuoju metu augmenija praretėja, gyvūnai telkiasi prie vandens, o rytai būna vėsūs – gyvūnus paprastai lengviau pamatyti. Tai ir judriausias, labiausiai paklausus metas. Žaliuoju sezonu kraštovaizdis atgyja, gimsta jaunikliai, atskrenda migruojantys paukščiai, dangus prieš audrą būna dramatiškas, o automobilių mažiau. Tačiau popietėmis gali lyti, kai kurie keliai tampa sunkiai išvažiuojami, o dalis stovyklų tuo metu užsidaro.

Todėl pirmasis klausimas – ne „kuri stovykla gražiausia“, o „kada galite keliauti ir kas tuo metu vyksta“. Jei jūsų datos lanksčios, verta rinktis pagal tai, ką norite pamatyti. Jei nekintamos, pavyzdžiui, vasaros ar žiemos atostogos, geriau jas priimti kaip duotybę ir ieškoti regiono, kuriam tas laikas tinka. Populiariausios nedidelės stovyklos piko savaitėmis dažnai būna užsakytos gerokai iš anksto, kartais net prieš metus, todėl apie safarį vasaros mokyklinių atostogų metu verta pradėti galvoti anksti.

Palapinė, namelis ar mobilioji stovykla

Žodis „stovykla“ gali klaidinti. Dauguma safario palapinių – tai erdvūs kambariai po brezentu su tikromis lovomis ir vonios kambariu, tik sienos plonos, todėl naktį girdite viską: hienų šūksnius, hipopotamų prunkštimą, kartais ir liūto riaumojimą. Daugelis stovyklų neaptvertos, tad sutemus iki palapinės jus palydi darbuotojas. Namelis dažniausiai turi mūrines sienas, daugiau patogumų, dažnai baseiną, ir paprastai labiau tinka šeimoms su mažais vaikais. Mobiliosios stovyklos persikelia paskui sezoną ar maršrutą, yra paprastesnės ir dar arčiau gamtos.

Pirmajam safariui dažnai svarbesnis ne stovyklos tipas, o dydis ir vieta. Nedidelėje stovykloje su keliomis palapinėmis gidas ir automobilis būna dalijami su mažiau žmonių, o vieta atokesnėje parko dalyje reiškia mažiau kitų automobilių. Keliaujantiems šeima ar fotografams verta pagalvoti apie privatų automobilį, kad tempą diktuotumėte patys. Kai kurios stovyklos taiko vaikų amžiaus apribojimus, ypač pėsčiųjų žygiams ir kanojoms, tad tai reikia žinoti iš anksto.

Keliu ar lėktuvėliu

Tarp parkų keliaujama dviem būdais. Keliu – tai kraštovaizdžių kaita, kaimai, turgūs pakelėse ir pajutimas, kaip viena vietovė pereina į kitą. Tačiau žvyrkeliai ilgi ir dulkėti, o pusė dienos visureigyje po kelių ankstyvų rytų vargina. Lėktuvėliu – greičiau ir dažnai gražiau: nedideli lėktuvai skraido tarp žemės takų prie stovyklų, pakeliui kartais nusileisdami keliose vietose, o iš viršaus pamatote deltą ar savaną taip, kaip iš žemės niekada nepamatytumėte.

Daugelis maršrutų derina abu būdus: keliu ten, kur atstumai trumpi ir kelionė įdomi, skrydžiu ten, kur kitaip prarastumėte visą dieną. Botsvanoje daugelis stovyklų pasiekiamos tik lėktuvėliu, o Tanzanijos šiaurėje dažniau važiuojama.

Kaip atrodo safario diena

Diena prasideda anksti, dažnai dar prieš aušrą, kai prie palapinės atnešama kavos ar arbatos. Rytinis išvažiavimas paprastai trunka tris ar keturias valandas: tai metas, kai daugelis gyvūnų aktyviausi, o šviesa švelniausia. Grįžus laukia vėlyvi pusryčiai ar pietūs ir ilga popietės pertrauka, kai karšta ir gyvūnai ilsisi pavėsyje – laikas miegui, knygai ar stebėjimui iš terasos. Vėlyvą popietę vėl išvažiuojama, dažnai saulėlydį sutinkant kur nors ant kalvos, o vakarienė valgoma prie laužo ar po žvaigždėmis.

Tas ritmas pirmą dieną ar dvi gali pasirodyti intensyvus, bet greitai į jį įsijaučiama. Nereikia važiuoti į kiekvieną išvykimą: praleistas rytas stovykloje nėra prarastas, ypač jei nuo terasos matyti girdykla. Kur galima, verta paįvairinti dienas: pėsčiųjų žygis su gidu, plaukimas mokoru ar valtimi, naktinis išvažiavimas atveria tai, ko iš automobilio nepamatysite, ir labai skirtingai veikia jausmus.

Tempas: kaip atrodo gerai sudėliota dešimt dienų

Dažniausia pirmojo safario klaida – per daug vietų. Kiekvienas persikėlimas atima pusę dienos, o gyvūnų ritmas atsiskleidžia tik po kelių išvažiavimų toje pačioje vietoje. Gerai veikianti schema dešimčiai–dvylikai naktų atrodo maždaug taip: vienas ramus vakaras atvykimo mieste, po tris ar keturias naktis dviejose skirtingose vietovėse, galbūt dar dvi trečioje, ir laisva diena ar naktis prieš skrydį namo. Su lietuviškomis atostogomis tai reiškia apie dvi savaites kartu su kelione, o su savaitgaliais – dažnai tik šiek tiek daugiau nei savaitę atostogų.

Geroji žinia keliaujantiems iš Lietuvos: nors skrydis ilgas ir dažniausiai su persėdimu viename iš Europos centrų, laiko skirtumas su Rytų ar Pietų Afrika paprastai siekia vos valandą arba jo visai nėra. Laiko juostų nuovargio, būdingo kelionėms į Aziją, čia beveik nejusite, tačiau naktinis skrydis vis tiek vargina, todėl pirmąją naktį verta praleisti netoli atvykimo oro uosto, o į stovyklą keliauti kitą rytą.

Safaryje laikas, praleistas vienoje vietoje, beveik visada atsiperka geriau nei dar vienas parkas.

Ką susikrauti

• Minkštą krepšį be rėmo ir ratukų, jei maršrute yra lėktuvėlių.
• Neutralių spalvų drabužius – chaki, alyvinės žalios, smėlio. Kai kuriose vietovėse tamsiai mėlyna ir juoda traukia cecė muses, o ryškiai balta greitai tampa dulkių spalvos.
• Sluoksnius: sausuoju metu rytai atvirame automobilyje būna stebėtinai šalti, todėl praverčia flisas, vėjo neperpučiama striukė, šalikas ir kepurė, o po pietų – lengvi marškiniai ilgomis rankovėmis.
• Žiūronus kiekvienam keliautojui: bendri žiūronai reiškia, kad svarbiausią akimirką kažkas visada lauks eilėje.
• Fotoaparatą su priartinančiu objektyvu, atsargines baterijas ir atminties korteles. Stovyklose elektra dažnai saulės ir jos kiekis ribotas.
• Prožektorių ant galvos, akinius nuo saulės, skrybėlę su kraštais, apsaugą nuo saulės ir vabzdžių.
• Patogius uždarus batus pėsčiųjų žygiams ir maudymosi kostiumėlį stovyklos baseinui.
• Vaistus ir kelionės sveikatos patarimus: dėl skiepų ir apsaugos nuo maliarijos iš anksto pasitarkite su gydytoju ar kelionių medicinos klinika.

Pasiimkite mažiau, nei atrodo reikia: daugelyje stovyklų drabužius skalbia beveik kasdien, o safario apranga paprasta. Vakarienei puoštis nereikia.

Ko verta vengti

• Vienos ar dviejų naktų sustojimų – jie retai atsiperka.
• Ilgos kelionės keliu iškart po naktinio skrydžio.
• Kelionės, sudėliotos tik aplink „didžiąjį penketą“: gyvūnų niekas negali garantuoti, o gražiausi momentai dažnai būna netikėti – dramblių šeima prie girdyklos ar paukštis, kurio nė nežinojote.
• Sezono ignoravimo: gražiai atrodanti stovykla gali būti uždaryta būtent tą mėnesį, kai galite keliauti.
• Vieno plano visiems: kas tinka poroms, ne visada tinka šeimai su mažais vaikais, ir atvirkščiai.

Gerai suplanuotas pirmasis safaris neturi būti sudėtingas. Jam reikia tinkamo sezono, dviejų ar trijų gerai parinktų vietų, pakankamai naktų kiekvienoje ir lengvo krepšio. Visa kita – gidai, ryto šviesa, garsai už palapinės sienos – ateina savaime.

Jei dar nežinote, kuri šalis jums tinka, pradėkite nuo mūsų šalių palyginimo. O jei jau žinote, papasakokite, kada galite keliauti, kas keliaus ir kaip įsivaizduojate savo dienas savanoje. Papasakokite, kas jus džiugina, – o galimybes atrasime kartu.