Kelionės idėja · 11–13 dienų
Vienas majų pasaulis, dvi šalys: nuo Antigvos iki Belizo pakrantės
Antigva, Floresas, Jaša, Tikalis, San Ignasijus ir Hopkinsas
Nuotrauka: Anja Lee Ming Becker / Unsplash
Iliustracinės kelionių idėjos – ne užsakomi paketai. Kainos, datos ir apgyvendinimas nenurodomi.
Kelionės po Gvatemalą paprastai baigiasi Tikalyje, o kelionės po Belizą prasideda Belizo mieste – nors tarp jų vos kelios valandos kelio, o majų miestai abipus sienos kadaise priklausė tam pačiam pasauliui. Šis maršrutas sieną kerta sausuma. Jis prasideda Antigvoje, tarp vulkanų, kur majų audėjos ir kavos augintojai rodo, kad ši kultūra gyva ir šiandien, o paskui skrydžiu persikelia į Peteno žemumas: į Floreso salelę ežere, į Jašą, kur saulė leidžiasi virš lagūnos, ir į Tikalį, kurio šventyklos auštant iškyla iš rūko.
Kitą dieną kelias veda per sieną į Belizo Kajo apygardą – prie Šunantuničo, Karakolio ir upių, kurios teka per kalkakmenio džiungles, – o paskutinės dienos skirtos Hopkinsui, garifunų kaimui prie jūros, ir rifui. Kelionė tinka smalsiems, judriems keliautojams ir poroms, kurioms archeologija įdomi ne tik iš vadovo: kai kur reikės anksti keltis, karštyje lipti stačiais laiptais ir pakelti kelias ilgesnes pervažiavimo dienas. Nakvynės – paprasti, bet jaukūs džiunglių nameliai ir svečių namai, parinkti pagal vietą, o ne pagal žvaigždes.
Maršrutas
Kelionė
- Gvatemalos miestas
- Antigva
- Floresas ir Peteno Icos ežeras
- Jaša
- Tikalis
- San Ignasijus ir Šunantuničas
- Hopkinsas
- Belizo miestas
011–4 dienos · Antigva
Gyvieji majai tarp vulkanų
Iš Gvatemalos miesto oro uosto – apie valandą kelio iki Antigvos ir trys naktys tarp Agvos, Fuego ir Akatenango vulkanų. Pirmoji diena – lėta: grįstos gatvės, Šv. Kotrynos arka, bažnyčių griuvėsiai, kuriuos paliko XVIII a. žemės drebėjimai, ir vakaras ant Kryžiaus kalvos, iš kur matyti visas miestas. Kitą dieną – kaimeliai slėnio šlaituose: su vietinėmis audėjomis, jų sąlygomis, susipažįstate su juosmeninėmis staklėmis ir raštais, kurie kiekvienam kaimui savi, o popietę – kavos ūkis Agvos vulkano papėdėje. Tai ne fonas archeologijai, o jos tąsa: majų kalbomis čia kalba milijonai žmonių. Ketvirtą dieną – atgal į Gvatemalos miestą ir trumpas, maždaug valandos skrydis į Peteną.
024–6 dienos · Floresas ir Jaša
Saulėlydis virš lagūnos
Dvi naktys Florese – spalvingoje salelėje Peteno Icos ežere, su žemyne sujungtoje pylimu. Vakarais ežero pakrante vaikšto visas miestelis, o valtis per kelias minutes nuplukdo į San Migelio pusiasalį, kur trumpas takas veda prie apžvalgos aikštelės. Kitą dieną po pietų – apie pusantros valandos į rytus iki Jašos, trečio pagal dydį Peteno majų miesto, kurį lanko daug mažiau žmonių nei Tikalį. Su gidu einame pro dvynių piramidžių kompleksus ir senuosius kelius, o prieš saulėlydį kopiame į aukščiausią šventyklą: iš jos viršaus matyti dvi lagūnos ir medžių lajos iki horizonto. Kai saulė nusileidžia, džiungles užpildo staugiančių beždžionių balsai – į Floresą grįžtame jau sutemus.
036–7 dienos · Tikalis
Naktis prie šventyklų
Apie valandą kelio į šiaurę – ir viena naktis paprastame name prie pat Tikalio nacionalinio parko vartų. Tai svarbiausias šios dalies sprendimas: kai dienos lankytojai išvažiuoja, miškas nurimsta, o rytą į parką galima įeiti anksčiau už autobusus. Su gidu archeologu einame į Didžiąją aikštę tarp Didžiojo Jaguaro ir Kaukių šventyklų, pro Šiaurės akropolį, kuriame šimtmečiais statyta ant senesnių statinių, ir į IV šventyklą – nuo jos viršaus kitų šventyklų viršūnės kyšo iš medžių lajų kaip salos. Pakeliui dažnai pasirodo koatai, voriniai beždžionės, tukanai ir akiuotieji kalakutai. Vidurdienį, kai įkaista, – pietūs ir kelias į rytus, link Belizo sienos.
047–10 dienų · San Ignasijus ir Kajo apygarda
Per sieną – į Kajo džiungles
Nuo Tikalio iki sienos – maždaug dvi valandos. Pasienio formalumai abiejose pusėse paprastai trunka neilgai; pervežimą derinsime taip, kad Belizo pusėje jūsų jau lauktų vairuotojas. Trys naktys džiunglių namelyje prie upės netoli San Ignasijaus. Pirmasis rytas – Šunantuničas: perplaukiate Mopano upę mažu rankiniu keltu ir kopiate į El Kastiljo, kurio frizai ir vaizdas atgal į Gvatemalą primena, kokia sąlyginė čia siena. Kitą dieną – ilga, bet verta kelionė į Karakolį, giliai Kalnų pušų kalvagūbrio miškuose, kur Kanos piramidė iki šiol yra vienas aukščiausių statinių Belize; grįžtant – maudynės upės baseinuose. Trečia diena laisva: Kahal Pečas pačiame mieste, šeštadienio turgus, baidarės upe arba – stipriems ir drąsiems – urvas su gidu.
0510–12 dienų · Hopkinsas ir rifas
Būgnai, žuvys ir jūra
Kolibrių greitkeliu per kalvas ir citrusų sodus – apie dvi su puse valandos iki Hopkinso, garifunų kaimo ilgame paplūdimyje. Dvi paskutinės naktys čia. Garifunai – Afrikos ir Karibų indėnų palikuonys, atvykę į šią pakrantę XIX a., – išsaugojo savo kalbą, muziką ir virtuvę: su vietiniu gidu, jų sąlygomis, užsukate pas būgnininkus, o vakarienei – hudutas, žuvis kokosų pieno sriuboje su grūsta žaliąja banane. Kitą rytą – maždaug valanda valtimi iki rifo ir jo salelių: nardymas su vamzdeliu tarp koralų, kur dažnai pasirodo jūros vėžliai ir rajos. Paskutinę dieną – apie dvi su puse valandos iki Belizo miesto oro uosto arba trumpas vidaus skrydis iš Dangrigos.
Patirtys, dėl kurių verta keliauti
- 01
Jaša sutemus
Saulėlydis nuo aukščiausios šventyklos virš dviejų lagūnų ir beveik tuščias majų miestas.
- 02
Tikalis anksti ryte
Naktis prie parko vartų, kad į Didžiąją aikštę ir IV šventyklą patektumėte prieš minias.
- 03
Siena, kurios majai nežinojo
Sausumos kelias iš Peteno į Kajo ir Šunantuničas, iš kurio matyti Gvatemalos miškai.
- 04
Garifunų Hopkinsas
Būgnai, hudutas ir diena prie rifo – kitokia, karibietiška kelionės pabaiga.
Pirmiausia – išklausome. Tada – kartu atrandame, kas įmanoma.
Pritaikykite sau
Lėčiau
Dar viena naktis prie Tikalio leistų pamatyti ir saulėlydį, ir aušrą, o papildoma diena Kajo – ilsėtis prie upės po Karakolio.
Su Atitlano ežeru
Pradžioje pridėjus tris naktis prie Atitlano ežero ir Čičikastenango turgaus dieną, kelionė tampa dviejų savaičių pažintimi su visa Gvatemala.
Kitu metų laiku
Sausasis sezonas patogiausias, tačiau ankstyvuoju lietaus sezonu džiunglės žaliausios, o lankytojų mažiau; tada daugiau laiko paliekame pervažiavimams.
Su salele prie rifo
Vietoj Hopkinso ar po jo – kelios naktys Plasensijos pusiasalyje ar salelėje prie rifo, kur dienos sukasi tik apie jūrą.
Praktiniai dalykai
- Patogiausias laikas – sausasis sezonas, maždaug nuo gruodžio iki balandžio. Nuo maždaug birželio iki lapkričio lyja dažniau, o Karibų pakrantėje tai ir uraganų sezonas, todėl kelionę ir valčių išvykas planuojame lanksčiau; oras kasmet skiriasi.
- Sieną kertame sausuma su pervežimu abiejose pusėse. Įvažiavimo ir išvažiavimo reikalavimus bei galimus mokesčius tikriname prieš kelionę, nes jie keičiasi.
- Petene ir Kajo karšta ir drėgna; šventyklų laiptai statūs, todėl patogi avalynė, kepurė ir vanduo būtini, o sunkiausius pasivaikščiojimus planuojame ankstyvam rytui.
- Majų ir garifunų bendruomenes lankome tik su vietiniais gidais ir jų sąlygomis; prieš fotografuodami žmones, visada paklausiame.
Bendro pobūdžio gairės. Sezonai, orai ir gyvūnų stebėjimas niekada negarantuojami, o kelionės reikalavimus visada verta pasitikrinti prieš išvykstant.
Tyrinėkite toliau
Kryptys
Kelionių būdai
Susiję straipsniai
Kitos kelionių idėjos
10–12 dienų
Gvatemalos aukštumos ir Tikalio šventyklos
Antigva, Atitlano ežeras, Čičikastenangas, Floresas ir Tikalis
Kultūra ir atradimai · Nuotykiai nedidelėmis grupėmis
9–11 dienų
Belizas: upės, urvai ir rifas
Kajo džiunglės, Aktun Tunichil Muknalis, Karakolis, pietų pakrantė ir Caye Caulker
Nuotykiai ir aktyvios kelionės · Gamta ir laukinė gyvūnija
Planuokite kelionę
Sukurkime panašią kelionę
Norėtumėte pamatyti majų pasaulį abipus sienos? Papasakokite, kiek laiko turite ir kaip jaučiatės karštyje bei ant stačių laiptų, – maršrutą sudėliosime kartu.
Ši idėja taps jūsų užklausos pradžia – ją galėsite keisti ar pašalinti.
Visos kelionių idėjos