Pereiti prie turinio
Traukinys vingiuoja miškingu kalnų slėniu palei upę Čihuahua valstijoje

Kelionės idėja · 8–10 dienų

Traukiniu per Varinį kanjoną: nuo Sinaloa iki Čihuahua kalnų

El Fuertė, Serokavis, Divisaderas, Kreelis ir Čihuahua

Nuotrauka: Braulio Gómez / Unsplash

Iliustracinės kelionių idėjos – ne užsakomi paketai. Kainos, datos ir apgyvendinimas nenurodomi.

Dauguma kelionių į Meksiką veda į pietus – į Oachaką, Jukataną, prie Karibų jūros. Ši kelionė suka į šiaurę, į Siera Tarahumara kalnus, kur keli upių išgraužti kanjonai kartu sudaro Varinį kanjoną (Barrancas del Cobre) – sistemą, vietomis gilesnę už Didįjį Arizonos kanjoną. Per ją eina geležinkelis, vadinamas „El Chepe“: nuo Sinaloa lygumų jis kyla tiltais ir tuneliais, kol pakrantės palmes pakeičia pušys, o vagono lange atsiveria vis gilesni slėniai.

Kelionė sudėliota taip, kad traukinys būtų ne tranzitas, o kelionės stuburas: lipame į jį kelis kartus ir kiekvieną kartą išlipame pabūti – kolonijiniame El Fuertėje, misijos kaime Serokavyje, ant kanjono krašto Divisadere ir kalnų miestelyje Kreelyje, kur gyvena rarámuriai. Ji tinka keliautojams, kurie mėgsta lėtą judėjimą ir paprastus kalnų namelius, nebijo vėsių naktų aukštai ir nori pamatyti Meksiką, apie kurią retai pasakojama.

Maršrutas

Kelionė

  1. Los Močisas
  2. El Fuertė
  3. Traukinys „El Chepe“
  4. Bauičivas ir Serokavis
  5. Urikės kanjonas
  6. Divisaderas
  7. Kreelis ir Arareko ežeras
  8. Čihuahua
  1. Fuertės upė teka tarp žaliai apaugusių krantų netoli El Fuertės, Sinaloa

    011–3 dienos · Los Močisas ir El Fuertė

    Kolonijinis miestelis prie upės

    Atskridus į Los Močisą, apie pusantros valandos kelio į vidų iki El Fuertės – nedidelio kolonijinio miestelio su arkadomis apsuptomis aikštėmis, XVI a. įkurto kaip atrama ispanų keliui į šiaurę. Dvi naktys čia leidžia atsigauti po skrydžio ir neskubant pradėti kelionę. Rytą – valtis ar pasivaikščiojimas palei Fuertės upę su vietiniu gidu: krantuose dažnai matyti garnių, tulžių ir, kai pasiseka, ūdrų pėdsakų, o ant akmenų – senovinių petroglifų. Popietę – siauros gatvės, mažas muziejus kalvos viršūnėje ir šešėliuota aikštė, o vakare – pirmoji Sinaloa virtuvė su upės žuvimi. Trečios dienos rytą įlipame į traukinį: nuo čia geležinkelis ima kilti į kalnus.

  2. Traukinys „El Chepe“ vingiuoja bėgiais tarp kalvų Urikės savivaldybėje, Siera Tarahumara

    023 diena · Traukinys „El Chepe“

    Tiltais ir tuneliais į kalnus

    Ši dalis – pats geležinkelis. Linija, baigta tiesti XX a. septintajame dešimtmetyje, kerta dešimtis tiltų ir tunelių; vienur ji sukasi kilpa aplink kalvą, kad įveiktų aukštį, kitur kabo virš Septentriono upės tarpeklio. Pirmosios valandos – sausi krūmynai ir kaktusai, paskui slėniai siaurėja, o oras vėsta. Geriausia sėdėti dešinėje traukinio pusėje (važiuojant į kalnus), o tarp vagonų būna vietų, kur galima pastovėti prie atviro lango. Kelionė iki Bauičivo stotelės dažniausiai trunka apie šešias valandas, tačiau grafikai ir traukinių tipai keičiasi, todėl tikslų laiką tikriname prieš kelionę. Bauičive pasitinka automobilis, ir per apie dvidešimt minučių nusileidžiate į Serokavio slėnį.

  3. Akmenuota upė tarp medžių ir uolų Urikės kanjono dugne, Siera Tarahumara

    033–5 dienos · Serokavis ir Urikės kanjonas

    Misijos kaimas ir giliausias kanjonas

    Serokavis – tylus kaimas aplink XVII a. pabaigoje jėzuitų įkurtą misijos bažnyčią, apsuptas sodų ir ąžuolų bei pušų kalvų. Dvi naktys čia skirtos lėtam ritmui: pasivaikščiojimas iki krioklio, jojimas šlaitais ar tiesiog vakaras ant verandos, kai slėnyje temsta. Visa diena – kelionė su vietiniu gidu iki Gallego kalno apžvalgos aikštelės, nuo kurios atsiveria Urikės kanjonas, laikomas giliausiu visoje sistemoje. Drąsesni gali tęsti žvyrkeliu serpantinais žemyn iki Urikės miestelio dugne, kur auga mangai ir apelsinai: tai kelios valandos į vieną pusę, todėl ši diena ilga, bet vaizdai keičiasi nuo pušų iki atogrąžų vienos dienos bėgyje. Grįžtame vakarienei į kalnų vėsą.

  4. Nedidelis pastatas ant uolos krašto virš Varinio kanjono platybių, Čihuahua

    045–7 dienos · Divisaderas

    Nakvynė ant kanjono krašto

    Dar viena trumpa atkarpa traukiniu – apie dvi valandas iki Divisadero, kur geležinkelis prieina prie pat kanjono krašto. Čia – dvi naktys, ir tai svarbiausia kelionės vieta: iš čia matyti, kaip susitinka Urikės, Varinis ir Tararekuos kanjonai, o saulei leidžiantis uolų sienos nusidažo varine spalva, nuo kurios ir kilo kanjono pavadinimas. Dieną – pėsčiųjų takai kanjono kraštu ir į apačią su vietiniu gidu, rarámurių amatininkų prekystaliai prie stoties, o norintiems – lyninis keltuvas ir kabantys tiltai nuotykių parke. Vakarai čia vėsūs, net vasarą reikia šilto megztinio, o žiemą naktimis būna šalta. Rytas Divisadere, kai slėniuose dar guli rūkas, – akimirka, dėl kurios verta čia nakvoti, o ne tik sustoti traukiniu.

  5. Spalvotais raštais pinti krepšiai prekystalyje Čihuahua valstijoje

    057–10 dienų · Kreelis ir Čihuahua

    Rarámurių kalnai ir kelias į lygumas

    Paskutinė atkarpa traukiniu – apie valandą iki Kreelio, medinio kalnų miestelio daugiau nei dviejų kilometrų aukštyje. Dvi naktys čia: pasivaikščiojimas aplink Arareko ežerą tarp pušų, Vienuolių slėnio uolų bokštai ir senoji San Ignasio misija. Ši žemė priklauso rarámurių bendruomenėms, todėl lankomės su vietiniais gidais, jų sąlygomis, nefotografuojame žmonių be leidimo, o pinti krepšiai ir audiniai perkami tiesiai iš meistrių. Norintiems – visos dienos išvyka iki Basasėačio krioklio. Devintą dieną – apie keturios–penkios valandos kelio į rytus per aukštumas iki Čihuahua miesto ir paskutinė naktis: katedra, Pančo Viljos muziejus ir ramus vakaras prieš skrydį namo.

Patirtys, dėl kurių verta keliauti

  1. 01

    „El Chepe“ pro langą

    Geležinkelis, kylantis nuo kaktusų iki pušynų, su tiltais virš tarpeklių ir kilpa aplink kalvą.

  2. 02

    Urikės kanjonas

    Vaizdas nuo Gallego kalno ir, drąsesniems, kelias žemyn iki mangų sodų kanjono dugne.

  3. 03

    Rytas Divisadere

    Trys kanjonai vienoje panoramoje ir rūkas slėniuose, kol pirmasis traukinys dar neatvyko.

  4. 04

    Aplink Kreelį

    Arareko ežeras, Vienuolių slėnis ir rarámurių amatai – su vietiniais gidais, jų sąlygomis.

Pirmiausia – išklausome. Tada – kartu atrandame, kas įmanoma.

Pritaikykite sau

  • Lėčiau

    Trečia naktis Divisadere ar Serokavyje leistų ilgesnį žygį į kanjoną arba tiesiog dieną be traukinio ir be kelio.

  • Su Batopilasu

    Iš Kreelio – ilgas, įspūdingas kelias žemyn į sidabro kasyklų miestelį Batopilasą kanjono dugne; dar dvi naktys patyrusiems keliautojams.

  • Kada keliauti

    Rudenį po lietų kalnai žali, o pavasarį sausa ir šviesu; vasarą kanjonų dugne karšta, o žiemą kalnuose gali pasnigti.

  • Su Meksikos sostine ar Baja

    Iš Čihuahua patogu skristi į Mechiką keliems muziejų ir virtuvės vakarams, o iš Los Močiso keltu ar skrydžiu – tęsti Žemutinėje Kalifornijoje.

Praktiniai dalykai

  • Palankiausias laikas – maždaug spalis–lapkritis ir kovas–balandis. Liepą–rugsėjį dažniausiai lyja popietėmis, o gruodį–vasarį kalnuose naktimis būna šalčio ir kartais sniego.
  • Divisaderas ir Kreelis yra daugiau nei dviejų kilometrų aukštyje: dienos šiltos, bet vakarai vėsūs, todėl pravers šilti drabužiai ir patogūs batai takams.
  • Traukinių tipai, tvarkaraščiai ir bilietų tvarka keičiasi, todėl kiekvieną atkarpą tikriname ir rezervuojame prieš kelionę.
  • Prieš kelionę visada tikriname naujausias oficialias kelionių rekomendacijas Čihuahua ir Sinaloa valstijoms ir pagal jas deriname maršrutą, pervežimus bei vietinius gidus.

Bendro pobūdžio gairės. Sezonai, orai ir gyvūnų stebėjimas niekada negarantuojami, o kelionės reikalavimus visada verta pasitikrinti prieš išvykstant.

Planuokite kelionę

Sukurkime panašią kelionę

Traukia lėta kelionė traukiniu per Meksikos kalnus? Papasakokite, kiek norėtumėte vaikščioti ir kaip jaučiatės paprastuose kalnų nameliuose, – maršrutą sudėliosime kartu.

Sukurkime panašią kelionę

Ši idėja taps jūsų užklausos pradžia – ją galėsite keisti ar pašalinti.

Visos kelionių idėjos