Kelionės idėja · 10–12 dienų
Sumatra: orangutanų miškas ir sala ugnikalnio ežere
Bukit Lawang, Berastagis, Samosiras ir Balige
Nuotrauka: Dio Hasibuan / Unsplash
Iliustracinės kelionių idėjos – ne užsakomi paketai. Kainos, datos ir apgyvendinimas nenurodomi.
Sumatra – šešta pagal dydį pasaulio sala, bet daugeliui keliautojų ji vis dar baltas žemėlapio lopas. Šiaurėje, kelios valandos nuo Medano, prasideda Gunung Leuser nacionalinis parkas – vienas paskutinių miškų, kur kartu gyvena orangutanai, tigrai, drambliai ir raganosiai. Bukit Lawang kaimas prie Bohoroko upės yra vartai į jo pakraštį: su vietiniais gidais čia vaikštoma miško takais, kur orangutanai dažnai matomi medžių lajose, o naktis praleidžiama stovykloje prie upės.
Po miško kelias kyla į vėsias Karo aukštumas su ugnikalniais ir vaisių turgumi, o tada leidžiasi prie Tobos ežero – didžiausio Pietryčių Azijos ežero, susidariusio milžiniškame ugnikalnio krateryje. Jo viduryje – Samosiro sala, batakų kraštas su laivo formos stogais, akmeniniais kapais ir giesmėmis bažnyčiose sekmadienio rytą. Kelionė skirta keliautojams, kurie nori pamatyti gyvūnus jų pačių namuose ir nebijo karščio, drėgmės, stačių miško takų bei paprastų nakvynių. Atlygis – tikras miškas ir šalis, kurią mažai kas pažįsta.
Maršrutas
Kelionė
- Medanas
- Bukit Lawang
- Gunung Leuser miškas
- Berastagis ir Sibajakas
- Sipiso-piso krioklys
- Samosiro sala
- Balige
- Silangitas
011–2 dienos · Bukit Lawang
Kaimas prie upės ir miško krašto
Iš Kualanamu oro uosto netoli Medano – apie keturias valandas kelio pro alyvpalmių ir kaučiukmedžių plantacijas iki Bukit Lawang. Kaimas išsidėstęs abipus Bohoroko upės: kabantys tiltai, mediniai svečių namai su terasomis virš srovės, o kitame krante prasideda miškas. Pirmoji naktis – svečių name prie upės, kur rytą pažadina gibonų giesmės. Popietę – trumpas pasivaikščiojimas su gidu po kaimą ir kaučiukmedžių sodus, o vakare – pokalbis apie rytojaus žygį: kiek ilgai eisite, ką nešitės ir kaip elgtis sutikus orangutaną. Čia orangutanų istorija ypatinga: XX a. aštuntajame dešimtmetyje šalia kaimo veikė reabilitacijos centras, ir dalis miške gyvenančių gyvūnų yra į laisvę paleistų orangutanų palikuonys.
022–4 dienos · Gunung Leuser miškas
Dvi dienos po lajomis
Ankstų rytą – į mišką su licencijuotu vietiniu gidu ir nedidele grupe. Takai statūs, šaknys slidžios, o drėgmė didelė, bet ritmas lėtas: gidas sustoja ties kiekvienu garsu lajose. Orangutanai čia matomi dažnai – mama su jaunikliu, besimaitinanti figmedyje, ar didelis patinas, lėtai judantis šakomis, – tačiau tai laukiniai gyvūnai, ir susitikimas niekada negarantuotas. Taip pat dažnai pasirodo Tomo lapinės beždžionės, gibonai ir raguočiai. Laikomės griežtų taisyklių: atstumas, jokio maitinimo ir lietimo, tyla, nedidelės grupės ir į mišką neiname sergantys, nes orangutanai užsikrečia žmonių ligomis. Naktis – paprastoje stovykloje prie upės, su vakariene ant laužo. Kitą dieną – grįžimas upe ant pripučiamų kamerų ir dar viena naktis kaime.
034–6 dienos · Berastagis ir Sibajakas
Vėsios aukštumos ir garuojanti viršūnė
Apie keturias valandas kelio iki Berastagio – Karo aukštumų miestelio maždaug 1 300 m aukštyje, kur po miško karščio pirmą kartą pravers megztinis. Dvi naktys čia. Ankstų rytą – žygis į Sibajako ugnikalnį: apie dvi–tris valandas aukštyn, kol pasiekiamas krateris su garuojančiomis sieros angomis, o saulei kylant matyti visos aukštumos ir, giedrą rytą, aktyvusis Sinabungas, kurį stebime tik iš saugaus atstumo. Grįžus – karštųjų šaltinių baseinai papėdėje. Kitą dieną – spalvingas vaisių ir daržovių turgus, kuriame prekiaujama tuo, kas auga vulkaninėje žemėje, ir Karo kaimas su senais mediniais ilgaisiais namais, kuriuose kadaise gyveno po kelias šeimas. Į kaimą einame su vietiniu gidu, šeimininkų sąlygomis.
046–9 dienos · Samosiro sala
Batakų kraštas ežero viduryje
Pakeliui – Sipiso-piso krioklys, krentantis daugiau nei šimtą metrų į tarpeklį virš Tobos ežero šiaurinio kranto, tada kelias palei ežerą iki Parapato ir apie valandą keltu į Samosirą. Trys naktys ant kranto Tuktuko pusiasalyje. Tobos ežeras susidarė po vieno didžiausių žinomų ugnikalnio išsiveržimų prieš maždaug 74 000 metų, o Samosiras vėliau iškilo kalderos viduryje. Su vietiniu gidu – batakų kaimai su laivo formos stogais ir raižytais frontonais, karaliaus Sidabutaro akmeninis kapas Tomoke ir akmeninės kėdės Ambaritoje, prie kurių kadaise buvo sprendžiami kaimo ginčai. Kitą dieną – dviračiu ar motoroleriu palei krantą, maudynės ežere ir, saulei leidžiantis, Holbungo kalva. Sekmadienio rytą verta išgirsti batakų giesmes bažnyčioje.
059–11 dienų · Balige ir pietinis krantas
Audėjų turgus ir tylus krantas
Keltu atgal ir apie pusantros valandos palei ežerą į pietus – iki Balige, mažo miesto, kurio turgaus pastatai dengti tradiciniais batakų stogais. Dvi paskutinės naktys čia, ramiame krante, kur užsienio keliautojų dar mažai. Turguje ir kaimuose aplink – ulos, ranka austi batakų audiniai, kurie dovanojami gimimo, vestuvių ir laidotuvių proga; audėjos mielai parodo, kaip gimsta raštas. Popietę – batakų kultūros muziejus ir aukšta apžvalgos vieta virš ežero, iš kurios matyti, koks didžiulis yra Tobos krateris. Vakare – žuvis iš ežero, saulėlydis ant medinio lieptelio ir gal net gitara su vietinėmis dainomis, kurias batakai, rodos, moka visi. Paskutinę dieną – vos pusvalandis iki Silangito oro uosto ir skrydis į Džakartą.
Patirtys, dėl kurių verta keliauti
- 01
Orangutanai laisvėje
Dvi dienos Leuser miško pakraštyje su vietiniu gidu ir naktis stovykloje prie upės.
- 02
Sibajako saulėtekis
Ankstyvas žygis į garuojantį kraterį ir karštieji šaltiniai po jo.
- 03
Samosiro sala
Batakų kaimai, akmeniniai kapai ir sala, iškilusi ugnikalnio kalderoje.
- 04
Ulos ir giesmės
Ranka austi audiniai Balige turguje ir batakų dainos, kurias girdėsite visur.
Pirmiausia – išklausome. Tada – kartu atrandame, kas įmanoma.
Pritaikykite sau
Lengviau miške
Vietoj nakties stovykloje – dvi pusės dienos žygiai iš kaimo. Orangutanų tikimybė šiek tiek mažesnė, bet kiekvieną vakarą grįžtate į svečių namus prie upės.
Su paaugliais
Miškas, plaukimas upe ant kamerų, ugnikalnis ir maudynės ežere – geras derinys aktyviems paaugliams. Tada renkamės trumpesnius žygius ir patogesnes nakvynes prie Tobos.
Pagal sezoną
Šiaurės Sumatroje sausesni mėnesiai paprastai yra maždaug birželis–rugsėjis, tačiau lietus atogrąžų miške galimas bet kada. Smarkių liūčių laikotarpiu žygių tvarką derina gidai.
Su Baliu ar Malaizija
Iš Džakartos lengva tęsti į ramesnę Balio pusę, o iš Medano – trumpas skrydis į Penangą ar Kvala Lumpūrą.
Praktiniai dalykai
- Sausesni mėnesiai Šiaurės Sumatroje paprastai yra maždaug birželis–rugsėjis, tačiau atogrąžų miške lietus galimas bet kuriuo metu, o takai dažnai būna slidūs.
- Žygiams miške renkamės licencijuotus vietinius gidus, kurie laikosi atsakingo orangutanų stebėjimo taisyklių: atstumo, jokio maitinimo ir lietimo, nedidelių grupių. Esamas taisykles ir parko reikalavimus tikriname prieš kelionę.
- Kelionės laikas tarp vietų dažnai ilgesnis, nei rodo žemėlapis: keliai siauri, o eismas prie Medano lėtas. Važiuojame su patyrusiu vairuotoju ir planuojame laiko atsargą.
- Ugnikalnių būklę (ypač Sinabungo) ir patarimus keliautojams tikriname prieš kelionę ir vietoje – maršrutą prireikus pakeičiame.
Bendro pobūdžio gairės. Sezonai, orai ir gyvūnų stebėjimas niekada negarantuojami, o kelionės reikalavimus visada verta pasitikrinti prieš išvykstant.
Tyrinėkite toliau
Kryptys
Kelionių būdai
Susiję straipsniai
Kitos kelionių idėjos
12–15 dienų
Per Javos ugnikalnius į Toradžos kalnus
Jogjakarta, Bromo, Idženas, Makasaras ir Tana Toradža Sulavesyje
Kultūra ir atradimai · Nuotykiai ir aktyvios kelionės
11–13 dienų
Floresas nuo vakarų iki rytų: kalnų kaimai ir trijų spalvų ežerai
Labuan Badžas, Rutengas, Wae Rebo, Badžava, Riung, Kelimutu ir Maumerė
Kultūra ir atradimai · Nuotykiai ir aktyvios kelionės
Planuokite kelionę
Sukurkime panašią kelionę
Norėtumėte pamatyti orangutanus jų pačių miške? Papasakokite, kaip jaučiatės žygiuose ir karštyje, – maršrutą sudėliosime kartu.
Ši idėja taps jūsų užklausos pradžia – ją galėsite keisti ar pašalinti.
Visos kelionių idėjos