Pilkos Velebito kalnų keteros virš krūmais apaugusių šlaitų, Kroatija

Kelionės idėja · 8–10 dienų

Nuo Velebito keterų iki Creso grifų uolų

Zagrebas, Plitvicų ežerai, Paklenica, Šiaurės Velebitas, Cresas ir Opatija

Nuotrauka: Kristina Kutleša / Unsplash

Iliustracinės kelionių idėjos – ne užsakomi paketai. Kainos, datos ir apgyvendinimas nenurodomi.

Dauguma kelionių po Kroatiją seka Dalmatijos pakrantę nuo vienos salos prie kitos. Šis maršrutas pasirenka kitą kryptį – į kalnus. Velebitas, ilgiausias šalies kalnagūbris, beveik pusantro šimto kilometrų lydi jūrą: iš vienos pusės – miškingoji Lika ir Plitvicų ežerai, iš kitos – plikos kalkakmenio uolos, krentančios tiesiai į Kvarnerio įlanką. Kelionė prasideda Zagrebe, anksti ryte užsuka į Plitvicus, kol takai dar tušti, o tada leidžiasi į Paklenicos kanjoną ir kyla į Šiaurės Velebitą, kur nuo Zavižano matyti visos šiaurinės salos.

Antroji pusė – Cresas, ilga, akmeninė ir mažai apgyvendinta sala, kurios skardžiuose vis dar peri širvieji grifai, ir Opatija su savo XIX a. vilomis ir pakrantės taku. Kelionė tinka aktyvioms šeimoms ir tiems, kurie nori daugiau vaikščioti, nei gulėti paplūdimyje: žygius galima trumpinti ar ilginti, pervažiavimai dažniausiai trunka iki dviejų–trijų valandų, o nakvynės – šeimų valdomi svečių namai, kalnų sodybos ir akmeniniai namai saloje – paprasti, bet parinkti dėl vietos ir šeimininkų.

Maršrutas

Kelionė

Zagrebas
Plitvicų ežerai
Paklenica ir Starigradas
Šiaurės Velebitas ir Zavižanas
Cresas ir Belis
Opatija
Rijeka

011–3 dienos · Zagrebas ir Plitvicų ežerai
Ežerai, kol takai dar tušti
Pirmasis vakaras – Zagrebe: vienas trumpiausių pasaulyje funikulierių, kylantis į Aukštutinį miestą, Šv. Morkaus bažnyčios čerpių stogas ir vakarienė Tkalčičiaus gatvėje. Antrą dieną – maždaug dvi valandos į pietus iki Plitvicų ežerų ir nakvynė visai prie parko, svečių namuose kurio nors kaimelyje. Tai visos kelionės triukas: kitą rytą prie vartų stovite vos jiems atsidarius, kai mediniais takais virš turkio spalvos vandens dar beveik niekas nevaikšto. Šešiolika ežerų, sujungtų kriokliais ir travertino užtvankomis, laiptais leidžiasi per bukų ir eglių mišką; trumpesnis ratas žemutiniais ežerais trunka kelias valandas, ilgesnis su laivu per Kozjako ežerą – beveik visą dieną. Po pietų – kelias per Liką į pakrantę.
023–5 dienos · Paklenica
Kanjonas Velebito papėdėje
Iš Plitvicų – maždaug pusantros–dviejų valandų kelias per Liką ir tunelį po Velebitu, ir staiga – jūra. Dvi naktys Starigrade, mažame miestelyje prie Paklenicos nacionalinio parko vartų. Didžiosios Paklenicos kanjonas prasideda vos už kelių kilometrų: takas vingiuoja tarp šimtų metrų aukščio uolų sienų, ant kurių dažnai matyti laipiotojai, o aukščiau vedantys takai kyla prie urvo ir kalnų trobelės bukų miške. Šeimoms užtenka kelių valandų kanjonu ir grįžimo prie jūros išsimaudyti; stipresniems – visa diena aukštyn į Velebito pievas. Vakarais – žuvis Starigrado krantinėje ir vaizdas į Paklenicos kalnus, nusidažančius rausvai. Vasarą kanjone karšta, todėl išeiname anksti.
035–7 dienos · Šiaurės Velebitas
Viršūnės virš salų
Apie dviejų su puse valandos kelias palei pakrantę į šiaurę, pro Jablanacą ir Senį, tada aukštyn į kalnus – dvi naktys Šiaurės Velebito pusėje, kalnų sodyboje ar svečių namuose Krasno apylinkėse. Pirmoji diena – Zavižanas: siauras kelias kyla iki kalnų meteorologijos stoties, šalia – Velebito botanikos sodas, o nuo čia prasideda Premužičiaus takas, praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje sumūrytas per pačias keteras. Kelios jo valandos – lengvas, beveik lygus žygis su vaizdais į Rabą, Krką ir Cresą apačioje. Antrą dieną – Kutereve veikiantis prieglobstis našlaičiais likusiems rudųjų lokių jaunikliams: vaikams tai dažnai mieliausia kelionės vieta. Norintiems daugiau – takas į Zavratnicos įlanką prie Jablanaco.
047–9 dienos · Cresas
Sala, virš kurios sklando grifai
Per tiltą į Krką, keltu iš Valbiskos į Meragą – ir jau Cresas, apie dvi valandos nuo kalnų. Dvi naktys saloje: akmeniniai aptvarai, tarp kurių ganosi avys, alyvmedžiai ir beveik tuščias kelias per visą salos nugarą. Šiaurėje, Belio kaime ant kalvos, veikia centras, kuriame globojami sužeisti ar į jūrą įkritę širvieji grifai, ir čia daug sužinosite apie šiuos milžiniškus paukščius, kurių sparnų plotis siekia beveik tris metrus. Laukinius grifus dažniausiai pamatysite sklandančius virš skardžių vakarinėje pakrantėje. Kitą dieną – Lubenicė, senas kaimas ant uolos, ir takas žemyn prie įlankos, kur vanduo neįtikėtinai skaidrus, arba ramus vakaras Creso miestelio uoste.
059–10 dienų · Opatija ir Rijeka
Lėtas finalas prie vilų
Keltu iš Porozinos į Brestovą ir apie keturiasdešimt minučių iki Opatijos – paskutinė naktis buvusiame Austrijos–Vengrijos kurorte. Čia viskas lėčiau: pakrantės takas, vingiuojantis pro vilas ir sodus iki Voloskos žvejų kaimelio, kava parke ir vakarienė prie jūros. Jei kojos dar nori kalnų, Učkos masyvas visai šalia, o vaikams užtenka akmeninių maudynių vietų palei taką. Paskutinę dieną – trumpas kelias į Rijeką: uostamiestis su Trsato pilimi virš upės ir turgumi, kur verta užsukti prieš skrydį. Rijekos oro uostas yra Krko saloje, o skrydžiai iš jo dažniausiai sezoniniai, todėl kitais mėnesiais grįžtame į Zagrebą – apie dvi valandos kelio.

Patirtys, dėl kurių verta keliauti

01
Plitvicai atsidarus vartams
Nakvynė visai šalia parko, kad ankstyvą rytą mediniais takais eitumėte beveik vieni.
02
Paklenicos kanjonas
Takas tarp aukštų uolų sienų, laipiotojai virš galvos ir maudynės jūroje tą pačią popietę.
03
Premužičiaus takas
Akmeninis takas Šiaurės Velebito keteromis su vaizdu į visas Kvarnerio salas.
04
Creso grifai
Širvieji grifai, dažnai sklandantys virš vakarinės pakrantės skardžių, ir centras Belyje, kuriame jie globojami.

Pirmiausia – išklausome. Tada – kartu atrandame, kas įmanoma.

Pritaikykite sau

Su mažesniais vaikais
Plitvicuose – trumpesnis žemutinių ežerų ratas, Paklenicoje – tik kanjono pradžia, o Šiaurės Velebite – daugiau laiko lokių prieglobsčiui ir trumpiems takams aplink Zavižaną.
Daugiau žygių
Patyrę žygeiviai gali dieną skirti Paklenicos viršūnėms, o Šiaurės Velebite pereiti ilgesnę Premužičiaus tako atkarpą su nakvyne kalnų trobelėje.
Rabas vietoj Creso
Iš Šiaurės Velebito keltu iš Stinicos galima persikelti į Rabą – salą, kurios senamiestį puošia keturios varpinės, o smėlėtos Loparo įlankos patogios mažiems vaikams.
Sezonas ir Istrija
Gegužę, birželį ir rugsėjį vaikščioti maloniausia, o Plitvicuose ramiau. Kelionę natūralu pratęsti keliomis dienomis Istrijoje – iš Opatijos iki Rovinio tik pusantros valandos.

Praktiniai dalykai

Geriausias laikas – vėlyvas pavasaris ir ankstyvas ruduo (maždaug gegužė–birželis ir rugsėjis–spalis). Liepą ir rugpjūtį pakrantėje karšta, o Plitvicuose daugiausia lankytojų; aukštai Velebite oras keičiasi greitai, o žiemą dalis kalnų kelių ir takų būna nepravažiuojami.
Plitvicų bilietai sezono metu parduodami pagal įėjimo laiką ir ribotu kiekiu, todėl juos užsakome iš anksto. Kitų parkų tvarką ir takų būklę tikriname prieš kelionę.
Kelionė suplanuota savarankiškai vairuojant. Kalnų keliai į Zavižaną siauri ir vietomis žvyruoti, o keltų tvarkaraščiai priklauso nuo sezono ir vėjo – bura vėjas Kvarneryje kartais sustabdo keltus.
Kalnuose net vasarą verta turėti šiltą drabužį ir neperšlampamą striukę; vandens ir pavėsio Paklenicos kanjone mažai.

Bendro pobūdžio gairės. Sezonai, orai ir gyvūnų stebėjimas niekada negarantuojami, o kelionės reikalavimus visada verta pasitikrinti prieš išvykstant.