Spalvotos medinės valtys Gange prie Varanasio ghatų auksinėje vakaro šviesoje

Kelionės idėja · 11–13 dienų

Nuo Delio iki Gango: pirmoji pažintis su Šiaurės Indija

Delis, Agra, Orča, Khadžurahas ir Varanasis

Nuotrauka: Martijn Vonk / Unsplash

Iliustracinės kelionių idėjos – ne užsakomi paketai. Kainos, datos ir apgyvendinimas nenurodomi.

Ši kelionė – klasikinis Šiaurės Indijos lankas, kurio nėra Radžastano maršrute. Ji prasideda Delyje, kur mogolų imperatorių kapai stovi soduose tarp šiuolaikinio miesto, o tęsiasi Agroje, kur Tadž Mahalas iš arti atrodo dar subtilesnis nei nuotraukose. Toliau maršrutas pasuka į mažiau lankomą Indijos širdį: Orčą, ramų miestelį su rūmais ir karališkaisiais kenotafais prie Betvos upės, ir Khadžurahą, kur akmenyje iškalti dievai, šokėjai ir mylimieji jau tūkstantį metų puošia šventyklų sienas.

Pabaigai – Varanasis, vienas seniausių nuolat gyvenamų miestų pasaulyje. Čia anksti ryte valtis plaukia pro ghatus, kur maldininkai maudosi Gange, o vakare ugnies apeigos nušviečia krantinę. Kelionė sudėliota kaip pirmoji pažintis su Indija: traukiniai ir trumpi skrydžiai vietoj ilgų pervažiavimų, po dvi ar tris naktis kiekvienoje vietoje, gidai, kurie padeda suprasti, ką matote, ir ramios nakvynės – nuo istorinių namų iki viešbučių su sodu, – kur po intensyvios dienos galima atsikvėpti.

Maršrutas

Kelionė

Delis
Agra
Orča
Khadžurahas
Varanasis
Sarnatas
Delis

011–3 dienos · Delis
Du miestai viename
Dvi naktys Delyje, kad po skrydžio būtų laiko atsipūsti. Pirmą pilną dieną – Senasis Delis su gidu: Džama Masdžido mečetės kiemas, kurį ryto saulė nušviečia raudonai, rikša siauromis Čandni Čouko gatvėmis tarp prieskonių ir audinių parduotuvių ir sikhų gurdvara, kur savanoriai kasdien maitina tūkstančius žmonių. Popietę – Naujasis Delis su plačiais britų laikų bulvarais ir Humajūno mauzoliejus, pirmasis didysis mogolų sodo kapas, įkvėpęs Tadž Mahalą. Vakare, kai karštis atslūgsta, – pasivaikščiojimas po Lodžių sodus, kur delisiečiai bėgioja tarp penkių šimtų metų senumo kapų. Trečią rytą – greitasis traukinys į Agrą, maždaug dvi valandos kelio.
023–5 dienos · Agra
Tadž Mahalas iš abiejų upės pusių
Atvykus – Agros fortas, raudono smiltainio tvirtovė, iš kurios imperatorius Šach Džahanas, pasak istorijos, paskutinius metus žiūrėjo į savo žmonos kapą. Saulėlydžio metu – Mehtab Bagh sodas kitame Jamunos krante, iš kur Tadž Mahalas matomas be minios, atsispindintis upėje. Kitą rytą – pats Tadž Mahalas, kai tik atsidaro vartai: anksti ryte marmuras būna rausvas ar perlinis, o lankytojų mažiau. Su gidu verta pasilikti ilgiau ir įsižiūrėti į inkrustacijas iš brangakmenių, kurios iš toli atrodo kaip tapyba. Popietę – „Mažasis Tadžas“, Itimad-ud-Daulos mauzoliejus, ir poilsis. Tadž Mahalas penktadieniais uždarytas, todėl dienas Agroje dėliojame atsižvelgdami į tai.
035–7 dienos · Orča
Pamiršta sostinė prie Betvos
Penktą dieną – traukinys į pietus iki Džansio, maždaug dvi su puse valandos, ir pusvalandis kelio iki Orčos. XVI–XVII a. tai buvo Bundelų karalių sostinė, o dabar – ramus miestelis, kuriame rūmai, šventyklos ir kenotafai stovi tarp medžių, lyg laikas čia būtų sustojęs. Dvi naktys čia leidžia sulėtinti tempą po Delio ir Agros. Rytą – Džahangyro rūmai su kupolais ir balkonais bei Radža Mahalo freskos, popietę – Ram Radžos šventykla, kurioje dievas Rama garbinamas kaip karalius, ir turgus prie jos. Vakare – karališkieji kenotafai, aukšti kupoliniai paminklai ant Betvos kranto: saulėlydžio metu jų siluetai atsispindi upėje, o virš viršūnių dažnai sukasi grifai. Čia laikas skirtas ir tiesiog pabūti – pasivaikščioti palei upę ar paskaityti sode.
047–9 dienos · Khadžurahas
Akmuo, kuris šoka
Septintą dieną – maždaug keturios valandos kelio per Bundelkhando kaimus ir laukus iki Khadžurahos. Prieš tūkstantį metų Čandelų karaliai čia pastatė dešimtis šventyklų, iš kurių išliko maždaug dvidešimt. Kitą rytą, kol šviesa minkšta, – Vakarinė šventyklų grupė su gidu: Kandarijos Mahadevos šventykla kyla kaip kalnų viršūnių virtinė, o jos sienas dengia šimtai figūrų – dievai, muzikantai, kariai, šokėjos ir mylimieji. Garsiosios erotinės scenos – tik maža dalis, ir gidas padeda jas suprasti viso pasaulėvaizdžio kontekste. Popietę – ramesnės Rytinė ir Pietinė grupės, tarp jų – džainų šventyklos. Vakare galima stebėti šviesos ir garso pasirodymą arba tiesiog pasivaikščioti kaime.
059–12 dienų · Varanasis ir Sarnatas
Rytas ant Gango
Devintą dieną – trumpas skrydis į Varanasį, jei tuo metu jis skraido; kitu atveju – naktinis traukinys ar ilgesnis kelias. Trys naktys čia. Pirmąjį vakarą – pasivaikščiojimas palei ghatus iki Dašašvamedos, kur temstant vyksta ganga aarti – ugnies, varpelių ir giesmių apeigos upei. Kitą rytą, dar prieš saulėtekį, – valtis Gangu: maldininkai maudosi ir meldžiasi, skalbėjai plaka drabužius į akmenis, o prie Manikarnikos ghato dega laidotuvių laužai. Tai vieta, kur mirtis nėra slepiama, todėl gidas paaiškina, kaip elgtis pagarbiai ir ko nefotografuoti. Popietę – Sarnatas, kur Buda pasakė pirmąjį pamokslą, su stupa ir muziejumi. Trečią dieną – senamiesčio gatvelės, šilko audėjai ir laisvas laikas, o dvyliktą – skrydis į Delį ir jungtis namo.

Patirtys, dėl kurių verta keliauti

01
Tadž Mahalas dviem šviesomis
Saulėlydis nuo Mehtab Bagh sodo kitame upės krante ir ankstyvas rytas prie paties mauzoliejaus.
02
Orčos kenotafai
Ramus Bundelų karalių miestas ir kupoliniai paminklai, atsispindintys Betvos upėje.
03
Khadžurahos skulptūros
Tūkstantmečio šventyklos, kurių sienas dengia šimtai dievų, šokėjų ir mylimųjų figūrų.
04
Varanasis iš valties
Rytas ant Gango tarp maldininkų, skalbėjų ir ghatų laiptų, o vakare – ugnies apeigos krantinėje.

Pirmiausia – išklausome. Tada – kartu atrandame, kas įmanoma.

Pritaikykite sau

Lėčiau
Dar viena naktis Orčoje ar Varanasyje – ir kelionė virsta ramesne, su laisvomis popietėmis po kiekvieno intensyvaus ryto.
Su Radžastanu
Iš Agros vos kelios valandos iki Džaipuro, todėl kelionę natūralu pratęsti savaite Radžastano tvirtovių ir rūmų.
Su tigrais
Iš Khadžurahos netoli Panos nacionalinis parkas, o tolėliau – Bandhavgarhas, kur keli rytiniai safariai prideda visai kitokią Indiją.
Su šventėmis
Jei norite pamatyti Dyvalį ar Dev Deepavali, kai Varanasio ghatus nušviečia tūkstančiai žibintų, kelionę sudėliotume aplink tas datas – jos kasmet keičiasi.

Praktiniai dalykai

Geriausias laikas – maždaug spalis–kovas, kai dienos šiltos, o naktys vėsios. Balandžio–birželio mėnesiais labai karšta, o maždaug liepą–rugsėjį lyja musoninės liūtys.
Gruodį ir sausį Šiaurės Indijoje dažnai būna tirštas rūkas, kuris gali vėlinti traukinius ir skrydžius, ypač rytais, todėl tuo metu paliekame daugiau laiko tarp jungčių.
Tadž Mahalas penktadieniais uždarytas lankytojams; traukinių ir vidaus skrydžių tvarkaraščiai keičiasi, todėl juos tikriname prieš kelionę.
Šventyklose ir mečetėse dera dengti pečius ir kelius bei nusiauti batus; Varanasyje prie laidotuvių vietų nefotografuojame – gidas visada paaiškina vietos papročius.

Bendro pobūdžio gairės. Sezonai, orai ir gyvūnų stebėjimas niekada negarantuojami, o kelionės reikalavimus visada verta pasitikrinti prieš išvykstant.