Pereiti prie turinio
Hole in the Wall uola su jūros išgraužta anga, iš oro, prie žalių Laukinės pakrantės kalvų

Kelionės idėja · 9–11 dienų

Laukinė pakrantė pėsčiomis: nuo kaimo iki kaimo

Ist Londonas, Coffee Bay, Hole in the Wall, kosų kaimai ir Port Sent Džonsas

Nuotrauka: Joshua Gaunt / Unsplash

Iliustracinės kelionių idėjos – ne užsakomi paketai. Kainos, datos ir apgyvendinimas nenurodomi.

Tarp Ist Londono ir Port Sent Džonso pakrantė dar vadinama Laukine – ir ne veltui. Čia nėra pakrantės greitkelio: keliai iš vidaus nusileidžia į atskiras įlankas, o tarp jų driekiasi takai, kuriais vietiniai vaikšto kasdien – pro karvių ganyklas, per upių žiotis, palei uolas, ant kurių lūžta Indijos vandenyno bangos. Kalvose išsibarstę šviesiai mėlyni ir žali apvalūs kosų nameliai; vakare virš jų kyla laužų dūmai, o rytais vaikai eina į mokyklą tais pačiais takais, kuriais eisite ir jūs.

Ši kelionė – visiškai kitokia Pietų Afrika: be vyno slėnių, be rezervatų ir be prabangių namelių. Diena prie Hole in the Wall uolos, kelios dienos ėjimo nuo kaimo iki kaimo su vietiniais gidais, nakvynės bendruomenių valdomuose svečių namuose ir pabaiga Pondolando skardžiuose, kur upės krenta tiesiai į jūrą. Kasdien – keturios–šešios valandos tako per kalvas ir paplūdimius, o patogumai paprasti, bet nuoširdūs. Tai kelionė žmonėms, kuriems svarbiau pokalbis prie laužo nei baseinas.

Maršrutas

Kelionė

  1. Ist Londonas
  2. Coffee Bay
  3. Hole in the Wall
  4. Kaimai tarp Mdumbi ir Žitulelės
  5. Port Sent Džonsas
  6. Pondolando pakrantė
  7. Mtata
  1. Iš oro: smėlio paplūdimys ir uolos, į kurias plaka bangos, netoli Ist Londono

    011–2 dienos · Ist Londonas

    Įžanga prie Indijos vandenyno

    Į Ist Londoną paprastai atskrendama vidaus skrydžiu iš Johanesburgo ar Keiptauno, todėl pirma naktis – ramiai, prie jūros. Jei lieka laiko po pietų, verta pasivaikščioti Nahūno paplūdimiu ar užsukti į miesto muziejų, kuriame saugomas celakantas – žuvis, kurią mokslininkai laikė seniai išnykusia, kol 1938 m. ji buvo sugauta netoli šių krantų. Kitą rytą – maždaug keturių valandų kelias į šiaurės rytus. Pravažiavus Kėjaus upę prasideda buvęs Transkėjus: kalvos tampa žalesnės, o pakelėse atsiranda apvalūs nameliai ir ganyklos. Ties Mtata pasukama nuo pagrindinio kelio link pakrantės, o paskutinė valanda – vingiuotu keliu tarp kaimų. Prie Coffee Bay atvykstate vėlyvą popietę, kai karvės pačios grįžta namo nuo paplūdimio.

  2. Dvi juodos karvės ganosi žolėtame skardyje virš vandenyno prie Coffee Bay

    022–4 dienos · Coffee Bay ir Hole in the Wall

    Uola, kurią jūra perskrodė

    Dvi naktys Coffee Bay – nedideliame kaimelyje upės žiotyse, kur pakrantė dar mažai pakitusi. Pirmoji tikra ėjimo diena: su vietiniu gidu – maždaug trijų–keturių valandų takas palei skardžius į pietus iki Hole in the Wall, didžiulės uolos jūroje, kurią bangos perskrodė kiaurai. Kosai ją vadina „esiKhaleni“ – „griaudėjimo vieta“, nes per potvynį pro angą verčiasi bangos. Atgal grįžtama automobiliu, todėl dienos ilgį lengva derinti. Kitą dieną – lėčiau: trumpas pasivaikščiojimas iki apžvalgos kalvos, maudynės ten, kur gidas sako, kad saugu, ir pirmieji pokalbiai su žmonėmis, kurių kasdienybė susijusi su šia pakrante. Vakarais čia tylu – tik bangos ir tolimas šunų lojimas kalvose.

  3. Saulėtekis ir laužų dūmai virš kosų kaimo ant žalių kalvų Žitulelėje, Rytų Kyšulyje

    034–7 dienos · Kaimai tarp Mdumbi ir Žitulelės

    Trys dienos tarp apvalių namelių

    Kelionės širdis – trys dienos pėsčiomis į pietvakarius nuo Coffee Bay su vietiniais gidais iš pačių kaimų. Kasdien – keturios–šešios valandos: per žolėtas kalvas, pro mokyklas ir ganyklas, žemyn į paplūdimius ir per upių žiotis, kurias kartais tenka perbristi ar perplaukti valtele, priklausomai nuo potvynio. Bagažas keliauja keliu, todėl nešatės tik dienos kuprinę. Nakvynės – paprastuose bendruomenių valdomuose svečių namuose ar šeimų sodybose: švarios lovos, vakarienė iš to, kas užaugo netoliese, kartais – elektra tik vakarais. Svarbiausia čia – žmonės: moterys, pasakojančios apie duonos kepimą ir kukurūzų sėją, vaikai, kurie mielai palydi dalį kelio, ir vakarai prie laužo. Į namus ir šeimų gyvenimą užsukame tik su vietiniais gidais ir pagal pačių bendruomenių taisykles.

  4. Žygeiviai žolėtu taku virš vandenyno pakeliui į Waterfall Bluff, Pondolando pakrantėje

    047–10 dienų · Port Sent Džonsas, Pondolandas ir Mtata

    Kur upės krenta į jūrą

    Iš kaimų – apie keturių valandų kelias per Mtatą iki Port Sent Džonso, įsikūrusio ten, kur plati Mzimvubu upė prasiveržia į jūrą tarp dviejų miškingų skardžių. Trys naktys čia. Pirmą dieną – lengvai: takai per pakrantės mišką iki paplūdimių ir Silakos gamtos rezervato. Kitą dieną – ilgiausia kelionės diena: apie dviejų valandų kelias į šiaurę iki Mbočio ir žygis pakrante su gidu link Waterfall Bluff, kur upelis krenta nuo skardžio tiesiai į vandenyną – retas reiškinys pasaulyje. Paskutinį rytą – apie dviejų valandų kelias atgal į Mtatą. Čia, Nelsono Mandelos muziejuje, ir netoliese esančiame Kunu kaime, kuriame jis augo, kelionė baigiasi istorija, padėjusia suprasti visą kraštą. Iš Mtatos – vidaus skrydis į Johanesburgą.

Patirtys, dėl kurių verta keliauti

  1. 01

    Hole in the Wall

    Skardžių takas iki uolos, kurią bangos perskrodė kiaurai, ir griaudėjimas, pagal kurį ji gavo savo kosišką vardą.

  2. 02

    Nuo kaimo iki kaimo

    Trys dienos su vietiniais gidais, nakvynės bendruomenių namuose ir vakarai prie laužo.

  3. 03

    Waterfall Bluff

    Krioklys, krentantis nuo Pondolando skardžio tiesiai į Indijos vandenyną.

  4. 04

    Mandelos kraštas

    Muziejus Mtatoje ir Kunu kalvos, kuriose jis augo, – rami pabaiga, sudedanti visą kelionę į vieną istoriją.

Pirmiausia – išklausome. Tada – kartu atrandame, kas įmanoma.

Pritaikykite sau

  • Lengvesniu tempu

    Ėjimo dienas galima sutrumpinti iki dviejų–trijų valandų, dalį atkarpų pervažiuojant automobiliu, arba pridėti poilsio dieną viename kaime.

  • Su paaugliais

    Aktyviems paaugliams ši kelionė gali tapti viena įsimintiniausių: daugiau laiko paplūdimiams ir upėms, trumpesnės ėjimo dienos ir daugiau bendravimo su bendraamžiais kaimuose.

  • Metų laikas

    Pavasaris ir ruduo (maždaug rugsėjis–lapkritis ir kovas–gegužė) ėjimui dažnai patogiausi; vasarą karšta ir drėgna, o upės po liūčių patvinsta.

  • Su Drakensbergu ar Sodų keliu

    Iš Mtatos ar Port Sent Džonso nesunku tęsti į KvaZulu-Natalio kalnus, o iš Ist Londono – į Sodų kelią vakaruose.

Praktiniai dalykai

  • Ėjimui dažniausiai palankiausi pavasaris ir ruduo; vasarą (maždaug gruodis–vasaris) būna karšta, drėgna ir dažnai griaudėja popietinės audros, o žiema paprastai sausa ir maloniai vėsi.
  • Keliai į pakrantę dažnai siauri, duobėti ir vingiuoti, juose ganosi gyvuliai, todėl pervažiavimams skiriame daugiau laiko ir važiuojame tik šviesiu paros metu – geriausia su vietiniu vairuotoju.
  • Upių žiočių perėjimas priklauso nuo potvynio ir lietaus, todėl ėjimo dienų tvarka gali keistis vietoje; gidai visada sprendžia, kur saugu eiti ir maudytis.
  • Prieš kelionę tikriname dabartines rekomendacijas regionui, kelių būklę ir bendruomenių svečių namų darbą – ir pagal tai sudėliojame galutinį maršrutą.

Bendro pobūdžio gairės. Sezonai, orai ir gyvūnų stebėjimas niekada negarantuojami, o kelionės reikalavimus visada verta pasitikrinti prieš išvykstant.

Tyrinėkite toliau

Kryptys

Kelionių būdai

Susiję straipsniai

Kitos kelionių idėjos

Planuokite kelionę

Sukurkime panašią kelionę

Norėtumėte Pietų Afriką pažinti pėsčiomis ir per žmones? Papasakokite, kiek mėgstate vaikščioti ir kokių nakvynių norėtumėte, – Laukinės pakrantės maršrutą sudėliosime kartu.

Sukurkime panašią kelionę

Ši idėja taps jūsų užklausos pradžia – ją galėsite keisti ar pašalinti.

Visos kelionių idėjos