Tiksė vienuolyno balti ir raudoni pastatai, laipteliais kylantys uolėta kalva Indo slėnyje, Ladake

Kelionės idėja · 10–12 dienų

Ladakas: vienuolynai virš Indo ir aukštikalnių slėniai

Lehas, Tiksė, Hemisas, Alčis, Nubros slėnis ir Pangongo ežeras

Nuotrauka: Satyadev Hirani / Unsplash

Iliustracinės kelionių idėjos – ne užsakomi paketai. Kainos, datos ir apgyvendinimas nenurodomi.

Ladakas visai nepanašus į Indiją, kurią pažįstate iš Radžastano ar Keralos. Tai aukštikalnių dykuma tarp Himalajų ir Karakorumo, kur Indas teka pro plikus, rausvus ir pilkus kalnus, o kiekvienoje kalvoje stovi vienuolynas – balti pastatai su raudonais langų rėmais, maldos ratukai ir vėliavėlės, kurių spalvas išblukino saulė. Lehas, senoji karalystės sostinė, iki šiol gyvena prekybos keliais ir vienuolynų kalendoriumi, o kultūra čia artimesnė Tibetui nei Delio gatvėms.

Kelionė sudėliota aplink vieną svarbiausią dalyką – aukštį. Pirmosios dienos Lehe skirtos ramiam prisitaikymui, todėl į vienuolynus Indo slėnyje važiuojame tik tada, kai kūnas apsipranta. Paskui – Alčio šventyklos su seniausiomis Ladako freskomis, kelias per Khardung La perėją į žalią Nubros slėnį ir ilga kelionė iki Pangongo ežero. Nakvynės paprastesnės nei Indijos lygumose: jaukūs svečių namai ir kelios gerai įrengtos stovyklos su šildomomis palapinėmis, kurias parinktume pagal jūsų norus.

Maršrutas

Kelionė

Delis
Lehas
Šėjus ir Tiksė
Hemisas
Alčis ir Likiras
Khardung La
Nubros slėnis
Pangongo ežeras
Lehas

011–3 dienos · Delis ir Lehas
Pirmiausia – nieko neskubėti
Po skrydžio – viena naktis Delyje, o ankstų rytą – maždaug pusantros valandos skrydis į Lehą. Lėktuvui leidžiantis Indo slėnis atsiveria staiga: rudi kalnai, žalios miežių juostos palei upę ir baltos vienuolynų sienos. Lehas yra maždaug 3500 metrų aukštyje, todėl pirmoji diena čia skirta poilsiui – arbata kieme, trumpas pasivaikščiojimas ir ankstyvas vakaras. Antrą dieną, jei jaučiatės gerai, – lėtas pasivaikščiojimas senamiesčiu, siauromis gatvelėmis po devynių aukštų karališkaisiais rūmais, ir vakaras prie Šanti stupos, kai saulė nusileidžia už kalnų. Lehe praleidžiame tris naktis: tai ne prarastas laikas, o kelionės pagrindas – visa kita priklauso nuo to, kaip gerai prisitaikysite.
023–5 dienos · Šėjus, Tiksė ir Hemisas
Rytinės maldos virš Indo
Trečią dieną anksti ryte – apie pusvalandis kelio iki Tiksė vienuolyno, kuris laipteliais kyla kalva kaip mažas miestas. Rytinės maldos metu vienuoliai pučia ilgus trimitus nuo stogo, o salėje skamba giesmės ir dūzgia sviestinių lempų liepsnelės; svečiai gali tyliai pasėdėti gale. Pakeliui atgal – Šėjaus rūmai su didele Budos statula ir laukai, kuriuose rudenį pjaunami miežiai. Kitą dieną – Hemisas, didžiausias ir turtingiausias Ladako vienuolynas, pasislėpęs šoniniame slėnyje maždaug už valandos kelio. Jo muziejuje saugomos senos tankos ir ritualiniai daiktai, o kieme vasarą vyksta kaukių šokių šventė. Popietės lieka laisvos: aukštyje poilsis tebėra kelionės dalis.
035–7 dienos · Alčis ir Likiras
Freskos, kurių nepasiekė laikas
Penktą dieną kelias veda į vakarus palei Indą. Netoli Nimo – santaka, kur žalsvai mėlynas Indas susitinka su drumstesniu Zanskaru, o šiek tiek toliau – Likiro vienuolynas su didele auksine Budos statula ir Basgo tvirtovės griuvėsiai ant molio kalvos. Dvi naktys Alčyje, mažame kaime tarp abrikosų sodų, maždaug už dviejų valandų nuo Leho. Alčio šventyklos neiškilusios ant kalvos, o stovi slėnio dugne, ir jų viduje – vienos seniausių Himalajų budistinių freskų, nutapytų maždaug prieš tūkstantį metų: tekstilės raštai, karališkos procesijos ir šimtai mažų Budų. Viduje fotografuoti negalima, todėl verta ilgiau pastovėti ir tiesiog žiūrėti. Norintiems – ilga diena iki Lamajuru vienuolyno tarp „Mėnulio peizažo“ kalvų.
047–10 dienų · Khardung La ir Nubros slėnis
Per perėją į žalią slėnį
Septintą dieną – atgal į Lehą ir viena naktis jau pažįstamoje vietoje. Aštuntą rytą kelias vingiais kyla į Khardung La – vieną aukščiausių pravažiuojamų perėjų pasaulyje, daugiau nei penkių tūkstančių metrų aukštyje. Viršuje sustojame tik trumpam, tarp maldos vėliavėlių, ir leidžiamės į Nubros slėnį; visa kelionė trunka maždaug penkias–šešias valandas. Dvi naktys netoli Diskito ar Hunderio. Slėnis žemesnis ir šiltesnis nei Lehas: čia auga gluosniai ir šaltalankiai, o tarp upės vagų pustomos smėlio kopos, kuriose ganosi dvikupriai kupranugariai – senųjų karavanų palikuonys. Rytą – Diskito vienuolynas ir didžiulė Budos statula, žvelgianti į Šajoko upę, popietę – lėtas pasivaikščiojimas kaimo takais tarp miežių laukų.
0510–12 dienų · Pangongo ežeras ir Lehas
Ežeras, kuris keičia spalvą
Dešimtą dieną – ilga, bet įspūdinga kelionė palei Šajoko upę iki Pangongo ežero, dažniausiai šešios–septynios valandos, kai kelias atviras. Ežeras tęsiasi daugiau nei šimtą kilometrų iki Tibeto, o jo vanduo per dieną keičiasi nuo turkio iki tamsiai mėlyno ir pilko, priklausomai nuo debesų. Naktis – paprastoje stovykloje ar svečių namuose ant kranto, maždaug 4300 metrų aukštyje; vakare čia labai šalta, o žvaigždžių tiek, kad sunku atpažinti žvaigždynus. Kitą rytą per Čang La perėją – atgal į Lehą, dar viena naktis ir laikas atsisveikinti su senamiesčiu. Paskutinę dieną – rytinis skrydis į Delį ir jungtis namo. Kalnų orai kartais vėlina skrydžius, todėl Delyje visada paliekame laiko atsargai.

Patirtys, dėl kurių verta keliauti

01
Rytinės maldos Tiksė
Trimitai nuo stogo, giesmės ir sviestinių lempų šviesa salėje – tyliai, sėdint gale.
02
Alčio freskos
Maždaug tūkstančio metų senumo tapyba, išlikusi neiškilusiose šventyklose slėnio dugne.
03
Per Khardung La į Nubrą
Perėja daugiau nei penkių tūkstančių metrų aukštyje ir slėnis su kopomis, gluosniais ir dvikupriais kupranugariais.
04
Naktis prie Pangongo
Vanduo, keičiantis spalvą kas valandą, šaltas vakaras ir tamsus, žvaigždėtas dangus.

Pirmiausia – išklausome. Tada – kartu atrandame, kas įmanoma.

Pritaikykite sau

Dar lėčiau
Ketvirta naktis Lehe ir antra naktis prie Pangongo ežero leidžia ilgiau prisitaikyti ir sutrumpina ilgiausias kelionės dienas.
Su festivaliu
Vienuolynų kaukių šokių šventės vyksta pagal Tibeto kalendorių, todėl datos kasmet skiriasi – jei norite pamatyti Hemiso ar kitą šventę, kelionę sudėliotume aplink ją.
Daugiau pėsčiomis
Kelių dienų žygis tarp kaimų Šamo slėnyje, nakvojant kaimo namuose, kai kūnas jau prisitaikęs prie aukščio, – švelnus būdas pamatyti Ladako kasdienybę.
Su Radžastanu ar Darjilingu
Grįžus į Delį, kelionę galima tęsti Radžastano rūmais arba rytinių Himalajų arbatos kalvomis – du visai kitokie Indijos veidai.

Praktiniai dalykai

Kelionių į Ladaką sezonas – maždaug birželis–rugsėjis: tada atviros perėjos, o dienos šiltos ir saulėtos. Naktys aukštyje vėsios net vasarą, o prie Pangongo ežero – šaltos.
Lehas yra maždaug 3500 metrų aukštyje, Khardung La – daugiau nei 5000 metrų. Todėl maršrute numatytos ramios pirmosios dienos ir laipsniškas kilimas; visus su sveikata susijusius klausimus prieš kelionę verta aptarti su savo gydytoju.
Nubros slėniui ir Pangongo ežerui reikalingi specialūs leidimai, o jų tvarka keičiasi – prieš kelionę tikriname dabartinius reikalavimus ir pasirūpiname, kad viskas būtų paruošta.
Kalnų keliai kartais užveriami dėl nuošliaužų ar sniego, o skrydžiai iš Leho priklauso nuo oro, todėl maršrute paliekame atsargos laiko, ypač prieš skrydį namo.

Bendro pobūdžio gairės. Sezonai, orai ir gyvūnų stebėjimas niekada negarantuojami, o kelionės reikalavimus visada verta pasitikrinti prieš išvykstant.