Pereiti prie turinio
Šimtai monarchų drugių sklando ir tupi miške Mičoakano kalnuose

Kelionės idėja · 9–11 dienų

Kai eglynai nusidažo oranžine: monarchai ir kolonijinė Meksika

Mechikas, monarchų draustiniai, Morelija, Packuaras, Gvanachuatas ir San Migelis de Aljendė

Nuotrauka: Alex Guillaume / Unsplash

Iliustracinės kelionių idėjos – ne užsakomi paketai. Kainos, datos ir apgyvendinimas nenurodomi.

Kiekvieną rudenį monarchų drugiai iš Kanados ir JAV skrenda tūkstančius kilometrų į pietus, į kelis kalnų šlaitus tarp Mičoakano ir Meksikos valstijų. Ten, maždaug trijų kilometrų aukštyje, jie tankiai apgula oyamel eglių šakas ir kamienus, kol medžiai atrodo apaugę oranžiniais lapais, o saulėtą vidudienį pakilę drugiai šnara kaip lengvas lietus. Tai vienas įstabiausių gamtos reiškinių pasaulyje, ir jį galima pamatyti per vieną ramų rytą pėsčiomis.

Kelionė jungia šį sezoninį stebuklą su Meksikos kolonijine širdimi: rausvo akmens Morelija, purepečų Packuaras prie ežero, siauromis gatvelėmis į kalvas kopiantis Gvanachuatas ir San Migelis de Aljendė su neogotikiniu bažnyčios bokštu. Visi jie – UNESCO paveldo vietos ar šalia jų, visi pasiekiami per keturias valandas automobiliu. Kelionė tinka poroms ir kultūros mėgėjams, kurie nori ir gamtos, ir miestų, ir yra pasiruošę vienam rytiniam kopimui daugiau nei trijų kilometrų aukštyje.

Maršrutas

Kelionė

  1. Mechikas
  2. Monarchų draustiniai (El Rosarijas ar Siera Činkva)
  3. Morelija
  4. Packuaras ir ežeras
  5. Gvanachuatas
  6. San Migelis de Aljendė
  7. Keretaras
  1. Tankus monarchų drugių spiečius ant medžio kamieno kalnų miške netoli Vilja de Aljendės

    011–4 dienos · Mechikas ir monarchų miškai

    Eglės, apaugusios sparnais

    Pirmoji naktis – Mechike, kad po skrydžio būtų galima pailsėti; jei laiko lieka, pasivaikščiojimas po Kondesos parkus ar Antropologijos muziejus. Kitą rytą – apie keturias valandas į vakarus, į kalnus prie Mičoakano ribos, ir dvi naktys paprastame kalnų namelyje netoli draustinių. Ankstyvą rytą su vietiniu gidu iš bendruomenės, kuri saugo mišką, kopiame į El Rosarijo ar Siera Činkvos draustinį: takas status, aukštis apie tris kilometrus, todėl einame lėtai, o dalį kelio galima joti arkliu. Šlaitų viršuje – tyla ir eglės, kurių šakos linksta nuo drugių. Kai saulė sušildo orą, jie pakyla tūkstančiais. Čia kalbame tyliai, nesitraukiame nuo tako ir drugių neliečiame. Antroji diena – kitas draustinis ar ramus poilsis.

  2. Morelijos katedros bokštai ir rausvo akmens istorinis centras iš viršaus

    024–5 dienos · Morelija

    Rausvo akmens miestas

    Apie dvi su puse valandos į vakarus – Morelija, Mičoakano sostinė, kurios istorinis centras pastatytas iš rausvo vulkaninio kantera akmens ir įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Viena naktis čia: popietė arkadomis apsuptose aikštėse, senasis akvedukas su daugiau nei dviem šimtais arkų, saldainių turgus ir buvusios kolegijos kiemai, kuriuose dabar įsikūrusios bibliotekos ir galerijos. Vakare katedros bokštai apšviečiami, o aikštėje renkasi šeimos – tai geriausias metas tiesiog pasėdėti kavinės terasoje. Vakarienė – Mičoakano virtuvė: korundos – trikampiai kukurūzų pyragėliai – ir uchepos iš jauno kukurūzo. Kitą rytą – ramiai, nes iki Packuaro tik apie valandą kelio.

  3. Valtys su keleiviais Packuaro ežere prie Janicio salos, Mičoakanas

    035–7 dienos · Packuaras ir ežeras

    Purepečų ežero kraštas

    Packuaras – kalnų miestelis baltomis ir raudonomis sienomis, plačiomis aikštėmis ir medinėmis verandomis, purepečų krašto širdis. Dvi naktys čia. Viena diena – valtimi į Janicio salą ežere, į kurios viršūnę kyla siauri laipteliai, ir Cincuncanas ežero krante, kur stovi purepečų valdovų jakatos – apvalios pakopinės šventyklos. Kita – amatai: Vienuolikos kiemų namai, kuriuose dirba audėjai, lakuotų dirbinių ir medžio meistrai, ir netoliese esantis Santa Klara del Kobrė, kur vario indai kalami rankomis. Su bendruomenėmis susitinkame per vietinius gidus, jų sąlygomis. Vakarais miestelis anksti nurimsta, o rytais virš ežero dažnai kyla rūkas.

  4. Spalvoti Gvanachuato namai kalvų šlaituose, matomi nuo stogo terasos

    047–9 dienos · Gvanachuatas

    Sidabro miestas tarpeklyje

    Ilgiausia kelionės diena – apie keturios valandos į šiaurę iki Gvanachuato, miesto, kuris išaugo ant sidabro kasyklų ir susispaudė siaurame tarpeklyje. Dvi naktys čia. Automobiliai važinėja požeminiais tuneliais, buvusiomis upės vagomis, o paviršiuje lieka spalvoti namai, laipteliai ir alėjos tokios siauros, kad balkonai beveik liečiasi. Dieną – Chuaréso teatras, Diego Riveros gimtieji namai ir funikulierius iki apžvalgos aikštelės virš stogų; norintiems – senoji Valensianos kasykla ir šalia stovinti baroko bažnyčia, pastatyta iš sidabro pelno. Vakarais gatvėse dažnai dainuoja studentų trupės, vedžiojančios žmones alėjomis. Tai miestas, kuriame geriausia vaikščioti be žemėlapio.

  5. Rytinė saulė virš San Migelio de Aljendės stogų ir bažnyčių bokštų

    059–11 dienų · San Migelis de Aljendė ir Keretaras

    Rausvas bokštas ir paskutiniai vakarai

    Apie pusantros valandos – San Migelis de Aljendė, ir dvi paskutinės naktys. Miestą iš toli atpažįstate pagal rausvą neogotikinį parapijos bažnyčios bokštą, o arčiau – pagal grįstas gatves, kiemus su bugenvilijomis ir galerijas. Vieną rytą verta nuvažiuoti į netoliese esančią Atotonilko šventovę, kurios lubos ir sienos ištisai išdažytos freskomis, o po pietų – pasivaikščioti botanikos sode virš kanjono. Vakarai – ant terasų su vaizdu į bokštą, kai saulė nudažo jį dar ryškiau. Paskutinę dieną – apie valandą kelio iki Keretaro oro uosto; jei skrydis vėlai, verta užsukti į Keretaro senamiestį ir pamatyti jo akvedako arkas.

Patirtys, dėl kurių verta keliauti

  1. 01

    Monarchų rytas

    Eglės, nusvirusios nuo drugių, ir tūkstančiai sparnų, kai saulė sušildo kalno šlaitą.

  2. 02

    Packuaro ežeras

    Janicio sala, Cincuncano jakatos ir purepečų amatininkų dirbtuvės.

  3. 03

    Gvanachuato alėjos

    Požeminiai tuneliai, siauros gatvelės ir vakarai, kai dainuoja studentų trupės.

  4. 04

    Atotonilkas

    Šventovė, kurios sienas ir skliautus dengia freskos, – už pusvalandžio nuo San Migelio.

Pirmiausia – išklausome. Tada – kartu atrandame, kas įmanoma.

Pritaikykite sau

  • Lėčiau

    Antra naktis Morelijoje ir dar viena San Migelyje leistų gaminimo pamoką, turgų rytą ir vieną dieną be kelio.

  • Mirusiųjų diena

    Spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje Packuaro apylinkės švenčia Mirusiųjų dieną; tada drugiai dar tik atskrenda, todėl kelionę verta derinti atsargiai ir pagarbiai.

  • Poroms

    Restauruotas kolonijinis namas su kiemu Gvanachuate ar San Migelyje ir vakarai ant terasų – kelionė natūraliai tampa romantiška.

  • Su Oachaka ar paplūdimiu

    Iš Mechiko trumpas skrydis į Oachaką ar Ramiojo vandenyno pakrantę – kelionę galima pratęsti virtuve ar keliomis dienomis prie jūros.

Praktiniai dalykai

  • Monarchai draustiniuose būna maždaug nuo lapkričio iki kovo; daugiausia jų paprastai sausį–vasarį. Skaičiai kasmet skiriasi, o šaltomis ar debesuotomis dienomis drugiai skraido mažiau.
  • Draustiniai yra apie trijų kilometrų aukštyje, takai statūs: einame lėtai, o arklius ir lankymo taisykles tikriname vietoje. Rytai kalnuose šalti – pravers šilti drabužiai.
  • Aukštumų miestuose žiemą dienos dažniausiai saulėtos ir šiltos, o naktys vėsios; gatvės grįstos ir stačios, todėl verta turėti patogius batus.
  • Prieš kelionę visada tikriname naujausias oficialias kelionių rekomendacijas Mičoakano ir kitoms valstijoms ir pagal jas deriname maršrutą bei pervežimus.

Bendro pobūdžio gairės. Sezonai, orai ir gyvūnų stebėjimas niekada negarantuojami, o kelionės reikalavimus visada verta pasitikrinti prieš išvykstant.

Tyrinėkite toliau

Kryptys

Kelionių būdai

Susiję straipsniai

Kitos kelionių idėjos

Planuokite kelionę

Sukurkime panašią kelionę

Norėtumėte pamatyti monarchų žiemojimą ir kolonijinius Meksikos miestus? Papasakokite, kada galėtumėte keliauti ir kas jus labiausiai traukia, – maršrutą sudėliosime kartu.

Sukurkime panašią kelionę

Ši idėja taps jūsų užklausos pradžia – ją galėsite keisti ar pašalinti.

Visos kelionių idėjos