Pereiti prie turinio
Raudonas žvyrkelis veda per sausą slėnį tarp rusvų Flinderso kalnagūbrio keterų

Kelionės idėja · 8–10 dienų

Iš vynuogynų į senuosius kalnus: Pietų Australija

Adelaidė, Barosos ir Klero slėniai, Ikara-Vilpenos įduba ir Arkarula

Nuotrauka: Stephen Mabbs / Unsplash

Iliustracinės kelionių idėjos – ne užsakomi paketai. Kainos, datos ir apgyvendinimas nenurodomi.

Pietų Australija daugeliui keliautojų tėra persėdimas pakeliui į Kengūrų salą. Ši kelionė važiuoja į priešingą pusę – į šiaurę, kur vynuogynai pamažu užleidžia vietą kviečių laukams, o šie – raudonai žemei. Pirmiausia Barosos slėnis, kurį XIX a. įkūrė liuteronai iš Silezijos ir kurio vynmedžiai vieni seniausių pasaulyje, tada ramesnis Klero slėnis, garsus rislingu ir senąja geležinkelio linija, virtusia dviračių taku.

Toliau – Flinderso kalnagūbris: uolų sluoksniai, kuriuose išliko vieni seniausių sudėtingos gyvybės pėdsakų, Ikara-Vilpenos įduba, Adnyamathanha žmonių susitikimų vieta, ir atokioji Arkarula, kur keteros raudonuoja saulėlydžio šviesoje, o naktį dangus pilnas žvaigždžių. Kelionė skirta poroms ir patyrusiems keliautojams, kurie vertina gerą stalą ne mažiau nei žvyrkelį: nakvynės nuo vyno ūkio svečių namų iki dykumos namelių, o vienintelė ilga diena – grįžimas į Adelaidę.

Maršrutas

Kelionė

  1. Adelaidė
  2. Barosos slėnis
  3. Klero slėnis
  4. Hokeris
  5. Ikara-Vilpenos įduba
  6. Brakinos tarpeklis
  7. Arkarula
  8. Adelaidė
  1. Žalios vynuogynų eilės ir medžiai banguotose Barosos slėnio kalvose po mėlynu dangumi

    011–3 dienos · Adelaidė ir Barosos slėnis

    Seniausi vynmedžiai ir liuteronų bažnyčios

    Pirmoji naktis Adelaidėje – erdviame, lėtame mieste, kur rytą verta užsukti į dengtą Centrinį turgų. Kitą dieną – apie valandą kelio iki Barosos slėnio ir dvi naktys tarp vynuogynų. XIX a. viduryje čia įsikūrę Silezijos ir Prūsijos liuteronai paliko akmeninius ūkius, smailius bažnyčių bokštus ir dešrų bei duonos kepimo tradicijas, kurios gyvos iki šiol. Šyrazo ir grenašo vynmedžiai kai kuriuose ūkiuose auga daugiau nei šimtą metų. Diena skirta lėtoms degustacijoms keliuose mažesniuose rūsiuose, pietums iš vietinių ūkių ir apžvalgos aikštelei Mengler kalvoje saulei leidžiantis. Kad niekam nereikėtų vairuoti po degustacijų, šią dieną siūlome vairuotoją ar gidą.

  2. Tiesus asfaltuotas kelias į šiaurę nuo Hokerio link rusvų Flinderso kalnagūbrio kalnų

    024–5 dienos · Klero slėnis ir kelias į šiaurę

    Rislingas, dviračiai ir raudonėjanti žemė

    Iš Barosos – apie valandą į šiaurę iki Klero slėnio, mažesnio ir ramesnio, kuriame vyrauja šeimos ūkiai ir rislingas. Senoji geležinkelio linija čia virto Rislingo taku: lygiu dviračių keliu tarp vynuogynų, akmeninių kaimelių ir rūsių, kuriuose galima sustoti pakeliui. Viena naktis slėnyje, o penktąją dieną – kelias tolyn į šiaurę. Kas valandą vaizdas keičiasi: vynuogynus pakeičia kviečių laukai, juos – druskakrūmių lygumos, apleistos XIX a. ūkininkų sodybos, kurias nugalėjo sausra, ir pagaliau Hokeris, paskutinis miestelis prieš kalnus. Visas kelias iki Vilpenos trunka apie tris su puse valandos, todėl išvažiuojame anksti ir pietaujame pakeliui.

  3. Flinderso kalnagūbrio keteros ir sausi slėniai iš oro

    035–7 dienos · Ikara-Vilpenos įduba

    Susitikimų vieta

    Ikara – milžiniškas uolų amfiteatras, kurį iš viršaus galima palyginti su dubeniu, ir Adnyamathanha žmonių kalba šis vardas reiškia susitikimų vietą. Dvi naktys šalia jos. Pirmąją dieną – pasivaikščiojimas su Adnyamathanha gidu jų sąlygomis: pasakojimai apie pasaulio sukūrimą, apie du milžiniškus gyvatės pavidalo protėvius, ir uolų piešiniai Arkarū uolos ar Jurambulos olų pastogėse. Ryte arba vakare – takas iki senosios Vilpenos sodybos ir apžvalgos aikštelės įdubos viduje, o norintiems – trumpas apžvalginis skrydis, iš kurio matyti visa įdubos forma. Antrąją dieną – žvyrkelis per Brakinos tarpeklį, kur kelio ženklai pažymi uolų sluoksnius, susidariusius per šimtus milijonų metų, ir kur ant uolų ankstų rytą dažnai pasirodo geltonkojai uolų valabiai.

  4. Du geltonkojai uolų valabiai ant akmenų Flinderso kalnagūbryje

    047–10 dienų · Arkarula ir grįžimas į Adelaidę

    Keteros, valabiai ir dykumos žvaigždės

    Septintąją dieną – apie keturias valandas į šiaurę, didesnė kelio dalis žvyrkeliu, pro Adnyamathanha gyvenvietę ir vis atokesnius kalnus iki Arkarulos. Tai privatus gamtos draustinis, kuriame dvi naktys skirtos atokiausiam kelionės kraštui. Visureigis kopia stačiu taku per keteras iki apžvalgos aikštelių, iš kurių matyti druskos ežerų lyguma, o tarpekliuose dažnai matyti geltonkojų uolų valabių ir kengūrų. Vakare – žvaigždžių stebėjimas: čia mažai šviesos ir dulkių, todėl Paukščių Takas atrodo beveik apčiuopiamas. Devintąją dieną – ilgiausias kelionės pervažiavimas, apie septynias su puse valandos atgal į Adelaidę, su pertraukomis pakeliui; norintiems galima užsakyti mažą lėktuvą ir šią dieną sutrumpinti. Paskutinė naktis Adelaidėje, dešimtąją dieną – skrydis namo.

Patirtys, dėl kurių verta keliauti

  1. 01

    Senieji Barosos vynmedžiai

    Lėtos degustacijos mažuose rūsiuose ir slėnis, kuriame vis dar juntamos liuteronų naujakurių tradicijos.

  2. 02

    Ikara su Adnyamathanha gidu

    Pasakojimai apie pasaulio sukūrimą ir uolų piešiniai, papasakoti tų, kuriems ši žemė – namai.

  3. 03

    Brakinos tarpeklis

    Kelias per šimtus milijonų metų trukusią Žemės istoriją ir valabiai ant uolų rytą.

  4. 04

    Arkarulos naktis

    Keteros saulėlydžio šviesoje ir dangus, kokio Europoje beveik nebeliko.

Pirmiausia – išklausome. Tada – kartu atrandame, kas įmanoma.

Pritaikykite sau

  • Trumpiau

    Per aštuonias dienas galima atsisakyti Arkarulos ir grįžti iš Vilpenos (apie penkias valandas kelio), o Klero slėnį aplankyti dienos išvyka iš Barosos.

  • Daugiau maisto ir vyno

    Dar dvi naktys Adelaidės kalvose ar Makleiren Vale slėnyje prie jūros – su degustacijomis, ūkių pietumis ir pasivaikščiojimais pakrante.

  • Su Kengūrų sala

    Grįžus į Adelaidę, trumpas skrydis ar keltas į Kengūrų salą – jūrų liūtai, kengūros ir laukinė pakrantė dar trims naktims.

  • Kitu metų laiku

    Ruduo (kovas–gegužė) – vynuogių nuėmimas Barosoje ir malonus oras kalnuose; žiemą ir ankstyvą pavasarį po lietaus Flinderso kalnagūbris kartais pražysta laukinėmis gėlėmis.

Praktiniai dalykai

  • Flinderso kalnagūbriui tinkamiausias metas – maždaug nuo balandžio iki spalio. Vasarą (gruodį–vasarį) karštis dažnai viršija 40 °C, o kai kurie takai ir keliai būna uždaromi dėl karščio ar gaisrų pavojaus.
  • Dalis kelių į Arkarulą ir per tarpeklius – žvyrkeliai, kurie po lietaus gali būti uždaryti. Rekomenduojame visureigį, o kelių būklę tikriname prieš išvykstant ir kiekvieną rytą vietoje.
  • Atstumai dideli, o degalinės ir mobilusis ryšys šiaurėje reti: važiuojame tik šviesiuoju paros metu, nes sutemus keliuose dažnai pasirodo kengūros ir galvijai.
  • Adnyamathanha gidų vedamų pasivaikščiojimų tvarka ir prieinamumas priklauso nuo bendruomenės ir sezono; tikriname prieš kelionę ir einame tik ten, kur mus kviečia.

Bendro pobūdžio gairės. Sezonai, orai ir gyvūnų stebėjimas niekada negarantuojami, o kelionės reikalavimus visada verta pasitikrinti prieš išvykstant.

Tyrinėkite toliau

Kryptys

Kelionių būdai

Susiję straipsniai

Kitos kelionių idėjos

Planuokite kelionę

Sukurkime panašią kelionę

Traukia vynas ir tolimi kalnai? Papasakokite, kiek norite vairuoti ir kokių nakvynių ieškote, – kartu sudėliosime Pietų Australijos maršrutą.

Sukurkime panašią kelionę

Ši idėja taps jūsų užklausos pradžia – ją galėsite keisti ar pašalinti.

Visos kelionių idėjos