Kur keliauti, kai jau daug kur esate buvę

Kita jau pažįstamos šalies pusė

Daug kas Turkijoje buvo Stambule, Kapadokijoje ar prie jūros. Tačiau pietryčių Anatolija – visai kitas pasaulis. Gaziantepe maistas ir romėnų mozaikos, prie Šanliurfos – Göbekli Tepė, viena seniausių žinomų monumentalių statybų pasaulyje. Nemruto kalno viršūnėje saulė teka virš milžiniškų akmeninių galvų, o Mardino akmeniniai namai laiptais leidžiasi į Mesopotamijos lygumą. Tai kelionė tiems, kuriems įdomi istorija, maistas ir vietos, kur Turkija susitinka su senąja Artimųjų Rytų kultūra.

Egiptas daugeliui reiškia piramides ir Nilą. Vakarų dykuma – kita istorija: Aleksandrija prie Viduržemio jūros, Sivos oazė su palmių giraitėmis ir sūriais ežerais netoli Libijos sienos, o paskui naktis po žvaigždėmis Baltojoje dykumoje, kur vėjas iš kreidos išdrožė keistas baltas skulptūras.

Kur kelionė vis dar reikalauja pastangų

Bolivija – viena mažiausiai „nušlifuotų“ Pietų Amerikos šalių, ir būtent tuo ji patraukli. La Pasas su lynų keltais virš miesto, Madidžio nacionalinio parko atogrąžų miškas, į kurį patenkama nedideliu lėktuvu ar valtimi, baltasis kolonijinis Sukrė ir kalnakasių miestas Potosis. Toliau pietuose, apie Tupizą, raudoni kanjonai veda link Ujunio druskožemio. Didelis aukštis čia – kasdienybė, todėl kelionę verta planuoti lėtai; apie tai plačiau rašome atskirame straipsnyje.

Tanzanijos vakaruose Katavio ir Mahalės nacionaliniai parkai pasiekiami tik nedideliais lėktuvais. Katavyje sausuoju sezonu prie paskutinių vandens telkinių susirenka didžiulės buivolų bandos, o Mahalės kalnuose prie Tanganikos ežero galima eiti šimpanzių takais. Stovyklų čia nedaug, todėl ir kitų keliautojų – taip pat.

Australijos šiaurė – Top Endas ir Kimberlis – tai milžiniški atstumai, senovinis aborigenų uolų menas Kakadu ir Purnululu nacionalinio parko dryžuoti kupolai, kuriuos geriausiai suvokti iš oro. Daugelis kelių ir parkų pasiekiami tik sausuoju sezonu, maždaug nuo gegužės iki spalio, todėl ši kelionė reikalauja tikslaus laiko.

Patyrusiems keliautojams labiausiai įsimena ne atstumas, o gylis.

Keli klausimai prieš renkantis kitą kryptį

Prieš renkantis verta sau atsakyti į kelis paprastus klausimus. Atsakymai dažnai nuveda ne ten, kur tikėjotės. Kartais geriausia kita kelionė – tai grįžimas į Turkiją ar Egiptą, tik visai kitu keliu. Kartais – šalis, apie kurią anksčiau net negalvojote.

• Kuri iš ankstesnių kelionių jums įsiminė labiausiai – ir ar dėl vietos, ar dėl to, kaip ją patyrėte?
• Ar norite naujos šalies, ar kitos jau pažįstamos šalies pusės?
• Kiek lankstumo esate pasiruošę priimti: mažus lėktuvus, paprastesnį apgyvendinimą, oro sąlygų nulemtus pakeitimus?
• Kas jums svarbiau – istorija, gamta, žmonės ar tyla?

Ramybė kaip prabanga

Kuko Salose dauguma keliautojų pasilieka Rarotongoje ir Aitutakyje. Tačiau Atiu ir Mangaja – visai kitas tempas: koraliniai urvai, paukščiai, kava, auginama pačioje saloje, ir kaimai, kur sekmadienio pamaldų giesmės girdimos iš toli. Čia nėra ką „nuveikti“ įprasta prasme – ir būtent tai yra esmė.

Filipinų šiaurė taip pat mažai kam žinoma. Luzono kalnuose Batado ryžių terasos kyla lyg milžiniški laiptai, Sagadoje – urvai ir pušynai, o toli šiaurėje, Batanų salose, akmeniniai ivatanų namai stovi tarp žalių kalvų ir vėjo nugairintų skardžių. Batanai priklauso nuo oro ir lėktuvų, todėl kelionėje verta palikti atsargos dieną.

Jei jau daug keliavote, tikriausiai žinote, kas jums patinka, o kas – ne. Nuo to ir pradėkime: papasakokite, kurios kelionės jums įsiminė labiausiai ir kodėl, – o galimybes atrasime kartu.