Kelionės idėja · 8–10 dienų
Iki kelio galo: Otago pusiasalis, Katlinsas ir Stiuarto sala
Dunidinas, Otago pusiasalis, Katlinsas ir Stiuarto sala (Rakiura)
Nuotrauka: Marcus Lenk / Unsplash
Iliustracinės kelionių idėjos – ne užsakomi paketai. Kainos, datos ir apgyvendinimas nenurodomi.
Kitos kelionės po Naująją Zelandiją į pietus nuo Kvinstauno beveik nenuvažiuoja. Ši kelionė prasideda ten, kur jos baigiasi: škotiškame Dunidine, ir tęsiasi palei pakrantę, kurioje laukinė gamta – ne priedas prie peizažo, o pagrindinė priežastis atvykti. Otago pusiasalyje – vienintelė pasaulyje žemyninė karališkųjų albatrosų kolonija ir vieni rečiausių pasaulio pingvinų, Katlinse – vėjo nugairinti kyšuliai, lietaus miškas ir suakmenėjęs Juros periodo miškas, kurį atoslūgis atidengia paplūdimyje.
Paskutinės dienos – Stiuarto saloje, Rakiuroje, už Fovo sąsiaurio: mažas žvejų miestelis, beveik visa sala – nacionalinis parkas, o Ulvos saloje paukščiai elgiasi taip, lyg žmonių dar nebūtų matę. Kelionė skirta lėtai keliaujantiems ir patyrusiems keliautojams, kurie žino, kad gamta nieko nežada: albatrosai skraido tada, kai pučia vėjas, pingvinai grįžta, kada nori, o kivio pamatyti niekas negali garantuoti. Užtat vakarai ilgi, keliai tušti, o nakvynės – paprasti svečių namai ir nameliai prie jūros.
Maršrutas
Kelionė
- Dunidinas
- Otago pusiasalis
- Nugget Point
- Katlinsas
- Kurio įlanka
- Blafas
- Stiuarto sala ir Ulvos sala
- Inverkargilas
011–3 dienos · Dunidinas
Škotiškas miestas pietuose
Dvi naktys Dunidine, mieste, kurį XIX a. įkūrė škotų naujakuriai ir kurio akmeniniai pastatai, universitetas ir stačios gatvės iki šiol primena Edinburgą. Pirmoji diena lėta: po ilgos kelionės – pasivaikščiojimas centru iki puošnios geležinkelio stoties ir Toitū muziejaus, kuris pasakoja apie maorius, banginių medžiotojus ir aukso karštligę. Kitą rytą – Orokonui gamtos rezervatas už miesto, kurį juosia tvora nuo plėšrūnų: čia girdėti, kaip skambėjo Naujosios Zelandijos miškai prieš atvykstant žmonėms, o tarp medžių dažnai pasirodo kakos ir takahė. Popietę – Tunelio paplūdimys, į kurį vedė XIX a. iškaltas tunelis uoloje, arba, mėgstantiems miestus, kavinės ir knygynai, kurių šiame studentų mieste netrūksta.
023–4 dienos · Otago pusiasalis
Albatrosai ir pingvinai prieblandoje
Pusvalandis pakrantės keliu – ir viena naktis pačiame Otago pusiasalyje, kad vakare nereikėtų skubėti atgal į miestą. Popietę – Tajaroa kyšulys, kur iš stebėjimo punkto matyti lizduose tupintys karališkieji albatrosai; vėjuotą dieną jie sklando virš uolų beveik nemosuodami trijų metrų sparnais. Vakare – gamtosaugininkų vedama ekskursija į privačią žemę, kur iš slėptuvių stebimi hoiho, geltonakiai pingvinai, grįžtantys iš jūros pas jauniklius. Jų liko labai mažai, todėl laikomės atstumo, nekalbame garsiai ir nefotografuojame su blykste. Pakeliui paplūdimiuose dažnai tysoja jūrų liūtai ir kotiniai ruoniai. Kitą rytą – apie pusantros valandos į pietus, į Katlinsą.
034–6 dienos · Katlinsas
Kyšuliai, kriokliai ir akmeninis miškas
Dvi naktys Katlinse, viename tuščiausių šalies kampų, kur keliai vingiuoja tarp ganyklų ir lietaus miško. Pakeliui – Nugget Point: trumpas takas keteros pakraščiu iki švyturio, po kuriuo jūroje kyšo uolėtos salelės, o apačioje dažnai ilsisi ruoniai. Kitą dieną – miško takai prie Purakaunui ir Maklino krioklių ir, jei leidžia atoslūgis, Katedros urvai – aukštos jūros išgraužtos ertmės, į kurias galima įeiti tik esant žemam vandeniui. Pabaigai – Kurio įlanka: atoslūgio metu uolose matyti maždaug 180 milijonų metų senumo suakmenėję medžių kamienai, o vakare čia kartais iš jūros išlipa hoiho. Gretimoje Porpoise Bay vasarą dažnai nardo Hektoro delfinai, vieni mažiausių pasaulyje.
046–8 dienos · Stiuarto sala ir Ulva
Sala, kur paukščiai nebijo
Apie dvi valandas pakrante iki Blafo, kur verta paragauti garsiųjų austrių, jei kelionė sutampa su jų sezonu, ir maždaug valanda keltu per Fovo sąsiaurį, kuris dažnai būna banguotas. Trys naktys Obane, vieninteliame Stiuarto salos miestelyje, kur gyvena vos keli šimtai žmonių. Maoriškai sala vadinama Rakiura, ir ją dažnai verčia kaip „švytinčio dangaus žemę“: giedromis naktimis čia kartais matyti pietų pašvaistė. Kitą rytą – vandens taksi į Ulvos salą, rezervatą be plėšrūnų. Su gidu einame miško takais, kur iš arti matyti tīeke, mohua, kakos ir smalsūs toutouwai – nedideli Stiuarto salos giesmininkai, kurie kartais nutupia vos per metrą nuo batų. Popietė – baidarės Patersono įlankoje arba saulėlydis nuo Observacijos uolos.
058–9 dienos · Rakiura ir Inverkargilas
Naktis su kiviais
Paskutinė diena saloje skirta tam, ko daugelis čia atvyksta: vakare – nedidelės grupės išvyka valtimi į atokų paplūdimį, kur su gidu ir raudonos šviesos žibintuvėliais tyliai ieškoma Stiuarto salos kivių, tokoekų. Jie čia gana dažni ir kartais renka maistą net ant smėlio, tačiau pamatyti jų niekas negali pažadėti, o išvykos vyksta tik leidžiant orui. Dieną – trumpa Rakiuros tako atkarpa per pakrantės mišką arba žvejų valtis, iš kurios dažnai matyti albatrosai ir kiti jūrų paukščiai. Kitą rytą keltu grįžtama į Blafą ir apie pusvalandį važiuojama iki Inverkargilo oro uosto; kitas variantas – mažas lėktuvėlis tiesiai iš salos, kuris skrenda vos kelias minutes ilgiau, nei trunka pusryčiai.
Patirtys, dėl kurių verta keliauti
- 01
Tajaroa kyšulys
Vienintelė žemyninė karališkųjų albatrosų kolonija ir sparnai, kurie vėjyje beveik nesujuda.
- 02
Hoiho sutemus
Geltonakiai pingvinai, grįžtantys pas jauniklius, stebimi iš slėptuvės su gamtosaugininkais.
- 03
Kurio įlankos akmeninis miškas
Juros periodo medžių kamienai, kuriuos atidengia kiekvienas atoslūgis.
- 04
Ulva ir kiviai
Rytas paukščių saloje be plėšrūnų ir naktis paplūdimyje su viltimi pamatyti tokoeką.
Pirmiausia – išklausome. Tada – kartu atrandame, kas įmanoma.
Pritaikykite sau
Dar lėčiau
Ketvirta naktis Stiuarto saloje leistų turėti atsarginį vakarą kivių išvykai, jei pirmąjį sutrukdys oras.
Žygeiviams
Patyrusiems žygeiviams – trijų dienų Rakiuros takas, vienas Didžiųjų takų, su nakvynėmis paprastose trobelėse.
Kitu metų laiku
Vasarą dienos ilgiausios ir šilčiausios, o rudens ir žiemos naktys – geriausios pietų pašvaistei; keliai tada tušti, bet oras dar permainingesnis.
Su Fjordlandu
Iš Inverkargilo apie dvi su puse valandos iki Te Anau, todėl kelionę natūralu tęsti Fjordlande ir Kvinstaune.
Praktiniai dalykai
- Patogiausias laikas – maždaug nuo lapkričio iki kovo, tačiau pietuose oras vėsus ir permainingas ištisus metus: net vasarą reikia šiltų ir neperšlampamų drabužių.
- Geltonakiai pingvinai labai jautrūs trikdymui, todėl juos stebime tik iš slėptuvių ar per atstumą, kurį nurodo taisyklės; albatrosų stebėjimo punktas dalį pavasario uždarytas. Abiejų tvarką tikriname prieš kelionę.
- Keltas per Fovo sąsiaurį ir valčių išvykos priklauso nuo oro ir kartais atšaukiamos, todėl Stiuarto saloje planuojame atsarginį laiką.
- Kiviai, pingvinai ir delfinai – laukiniai gyvūnai: dažnai juos pavyksta pamatyti, bet niekada negarantuojama.
Bendro pobūdžio gairės. Sezonai, orai ir gyvūnų stebėjimas niekada negarantuojami, o kelionės reikalavimus visada verta pasitikrinti prieš išvykstant.
Tyrinėkite toliau
Kryptys
Kelionių būdai
Susiję straipsniai
Kitos kelionių idėjos
14–16 dienų
Fjordai ir žvaigždės Pietų saloje
Kraistčerčas, Aoraki / Kuko kalnas, Vanaka, Kvinstaunas ir Fjordlandas
Medaus mėnuo ir ypatingos progos · Nuotykiai ir aktyvios kelionės
7–9 dienos
Centrinis Otagas dviračiu: senuoju geležinkeliu per aukso karštligės kraštą
Dunidinas, Taieri tarpeklis, Midlmarčas, Ranferlis, Ofiras ir Klaidas
Nuotykiai ir aktyvios kelionės · Kelionės su šeima
Planuokite kelionę
Sukurkime panašią kelionę
Norėtumėte nukeliauti iki pat Naujosios Zelandijos pietų ir pabūti su jos paukščiais? Papasakokite, kokie gyvūnai jus traukia labiausiai ir kiek laiko turite, – maršrutą sudėliosime kartu.
Ši idėja taps jūsų užklausos pradžia – ją galėsite keisti ar pašalinti.
Visos kelionių idėjos