Pereiti prie turinio
Platus Kolkos kanjono slėnis su terasuotais šlaitais ir kalnais tolumoje, Peru

Kelionės idėja · 8–10 dienų

Baltasis miestas ir kondorų kanjonas

Arekipa, Salinas y Aguada Blanca rezervatas ir Kolkos kanjonas

Nuotrauka: Hongbin / Unsplash

Iliustracinės kelionių idėjos – ne užsakomi paketai. Kainos, datos ir apgyvendinimas nenurodomi.

Pietų Peru – ugnikalnių kraštas. Arekipa, antras pagal dydį šalies miestas, išaugo po trimis vulkanais, o jos senamiestis pastatytas iš silijaro – balto vulkaninio tufo, kuris saulėje beveik švyti. Už miesto kelias kyla į plynaukštę, kur ganosi vikunjos, ir per aukštą perėją leidžiasi į Kolkos slėnį: šimtmečių senumo žemdirbystės terasos, akmeniniai kaimai su kolonijinėmis bažnyčiomis ir kanjonas, kuris vietomis gilesnis nei trys kilometrai.

Ši kelionė skirta tiems, kurie Peru jau matė arba nori jį pamatyti kitaip – per architektūrą, virtuvę, kalnų kaimus ir ilgus vaizdus, o ne per minias. Ji neilga ir nesudėtinga, bet aukštis čia rimtas, todėl maršrutas kyla palaipsniui: kelios dienos Arekipoje, tada slėnis ir tik po to – perėjos ar Titikakos ežero aukštis. Nakvynės – nuo kolonijinio namo su vidiniu kiemu Arekipoje iki paprasto, bet šilto namelio Kolkos slėnyje.

Maršrutas

Kelionė

  1. Lima
  2. Arekipa
  3. Salinas y Aguada Blanca rezervatas
  4. Patapampos perėja
  5. Čivajus ir Kolkos slėnis
  6. Kondoro kryžius
  7. Punas arba Arekipa
  1. Arekipos panorama su katedra Ginklų aikštėje ir Misčio ugnikalniu už miesto

    011–2 dienos · Lima ir Arekipa

    Po trimis ugnikalniais

    Po ilgo skrydžio – viena naktis Limoje, kad kūnas spėtų atsigauti, ir vakarienė mieste, kurio virtuvė pati savaime yra priežastis atvykti. Kitą rytą – maždaug pusantros valandos skrydis į pietus, į Arekipą. Miestas įsikūręs apie 2 300 metrų aukštyje: pakankamai aukštai, kad pajustumėte orą, ir pakankamai žemai, kad čia būtų gera pradėti prisitaikyti. Pirmoji popietė – lėtai: Ginklų aikštė su arkadomis ir katedra, už kurios, jei dangus giedras, matyti tobulas Misčio kūgis, o šalia jo – Čačanis ir Pikču Pikču. Vakarienei – pikanterija, tradicinė Arekipos užeiga, kur ruošiami įdaryti aštrieji pipirai rokotai ir kiti vietiniai patiekalai. Vandens daug, vyno ir pisko – nedaug: taip aukščiui lengviau.

  2. Vidinis kiemas su fontanu Santa Katalinos vienuolyne, Arekipa

    023–4 dienos · Arekipa

    Miestas mieste

    Dvi pilnos dienos Arekipoje. Svarbiausia – Santa Katalinos vienuolynas, įkurtas XVI a. pabaigoje ir šimtmečius uždaras pasauliui: gatvelės, aikštelės ir celės, nudažytos sodriai mėlyna ir terakotos spalvomis, su pelargonijomis languose. Ten verta būti ryte, kai šviesa minkšta, arba vėlyvą popietę. Kitą dieną – Andų šventovių muziejus, kur saugoma Ampato ugnikalnio viršūnėje rasta inkų mergaitė, ir pasakojimas apie kalnų aukas, be kurio sunku suprasti, kodėl ugnikalniai čia iki šiol gerbiami kaip apai, kalnų dvasios. Popietę – San Lazaro kvartalo gatvelės, Jančaujaus apžvalgos aikštelė ir turgus, kur parduodama dešimtys bulvių rūšių. Vakare – „queso helado“, Arekipos ledai su cinamonu, ir ankstyvas miegas: rytoj kelias kyla aukštai.

  3. Asfaltuotas kelias tarp rusvų Andų kalnų pakeliui iš Arekipos į Čivajų

    035 diena · Plynaukštė ir Patapampos perėja

    Vikunjos ir akmenų bokšteliai

    Apie keturias valandas kelio į Kolkos slėnį, bet ši diena – ne tik pervažiavimas. Už Arekipos kelias kyla į Salinas y Aguada Blanca nacionalinį rezervatą: plačią puną, kur tarp šiurkščios žolės dažnai ganosi laukinės vikunjos, o pelkėtose vietose kartais pasirodo flamingai ir Andų žąsys. Sustojame dažnai ir neskubame. Aukščiausias taškas – Patapampos perėja, beveik 4 900 metrų aukštyje, kur keliautojai sukrauna akmenų bokštelius ir kur, giedrą dieną, nuo vieno taško matyti visa grandinė ugnikalnių. Čia neužsibūname: aukštis didelis, todėl einame lėtai, geriame vandens ir netrukus leidžiamės į slėnį. Popietę – Čivajus, apie 3 600 metrų, ir, jei norisi, karštieji šaltiniai prie upės.

  4. Andų kondoras sklando išskleistais sparnais Kolkos slėnyje

    046 diena · Kondoro kryžius

    Rytas kanjono krašte

    Išvykstame anksti, kad prie Kondoro kryžiaus būtume, kai saulė pradeda šildyti kanjono sienas. Andų kondorai naktį praleidžia uolų atbrailose, o rytą laukia, kol kils šilto oro srovės, ir tada, beveik nemojuodami sparnais, sklando palei skardžius – kartais vos keliolika metrų nuo stebėtojų. Paprastai jų daugiausia matyti sausuoju metų laiku, maždaug nuo birželio iki spalio, tačiau pasirodo ne kasdien ir ne visada arti. Todėl stebėjimui skiriame laiko, o ne vieną skubų sustojimą. Pakeliui atgal – Pinčolio ar Makos kaimai su baltomis bažnyčiomis, apžvalgos aikštelės virš terasų, kurios čia buvo kuriamos dar prieš inkus, ir kaimo turgus, kur moterys dėvi siuvinėtas skrybėles: jų forma iki šiol rodo, iš kurios bendruomenės jos kilusios.

  5. Akmeninė tvora ir žalios terasos Kolkos slėnyje netoli Čivajaus

    057–9 dienos · Kolkos slėnis ir pabaiga

    Tarp terasų pėsčiomis

    Trečioji diena slėnyje – pėsčiomis. Takas tarp Jankės ir Koporakės kaimų veda pro senąsias terasas, akmenines tvoras ir kapavietes uolose; ėjimas lengvas, bet aukštis jaučiamas, todėl tempas ramus. Kas nori daugiau, gali su gidu nusileisti į kanjoną ir nakvoti oazėje jo dugne – tai jau rimtas žygis su ilgu kopimu atgal. Toliau – du keliai. Grįžtant į Arekipą lieka laiko dar vienam vakarui senamiestyje ir skrydžiui į Limą. Arba – apie šešias valandas per aukštąją plynaukštę pro Lagunilju ežerus iki Puno, kur dvi naktys prie Titikakos ežero, apie 3 800 metrų aukštyje. Po savaitės pietų Peru kalnuose šis aukštis jau nebe toks bauginantis, o iš Puno ar netolimos Chuliakos lengva išskristi namo.

Patirtys, dėl kurių verta keliauti

  1. 01

    Santa Katalinos vienuolynas

    Mėlynos ir terakotos spalvos gatvelės uždarame pasaulyje miesto viduryje.

  2. 02

    Vikunjos punoje

    Laukinės vikunjos plačioje plynaukštėje pakeliui į Patapampos perėją.

  3. 03

    Kondoro kryžius

    Rytas kanjono krašte, kai kondorai dažnai pakyla su šilto oro srovėmis.

  4. 04

    Kolkos terasos

    Pasivaikščiojimas tarp kaimų ir terasų, kurios čia dirbamos nuo priešinkinių laikų.

Pirmiausia – išklausome. Tada – kartu atrandame, kas įmanoma.

Pritaikykite sau

  • Lėčiau ir žemiau

    Dar viena naktis Arekipoje ir viena papildoma Kolkos slėnyje leidžia kilti dar švelniau ir kiekvieną dieną palikti laisvą popietę.

  • Su žygiu į kanjoną

    Dviejų ar trijų dienų žygis su gidu į kanjono dugną ir oazę – geros formos keliautojams, kurie jau prisitaikė prie aukščio.

  • Pagal sezoną

    Sausuoju metu dangus dažniausiai giedriausias ir kondorai aktyviausi; lietinguoju slėnis žalesnis, bet kalnų perėjose oras nepastovus.

  • Su Kusku ar Atakama

    Iš Puno traukiniu ar keliu pasiekiamas Kuskas, todėl kelionę natūralu pratęsti Šventuoju slėniu; o iš Arekipos netoli ir Čilės Atakamos dykuma.

Praktiniai dalykai

  • Sausasis sezonas Anduose paprastai trunka maždaug nuo gegužės iki rugsėjo: dienos saulėtos, naktys šaltos. Lietingiausi mėnesiai dažniausiai būna gruodis–kovas; orai kasmet skiriasi.
  • Aukštis čia rimtas: Kolkos slėnis yra apie 3 600 metrų aukštyje, o perėja – beveik 4 900 metrų. Maršrutas kyla palaipsniui, tačiau prieš kelionę verta pasitarti su gydytoju, ypač jei turite sveikatos sutrikimų.
  • Kelias per perėją asfaltuotas, bet žiemos mėnesiais ar per liūtis gali būti apledėjęs ar apgriuvęs, todėl jo būklę tikriname prieš pat išvykimą.
  • Prieš kelionę patikriname naujausias kelionių rekomendacijas ir įvažiavimo reikalavimus Peru.

Bendro pobūdžio gairės. Sezonai, orai ir gyvūnų stebėjimas niekada negarantuojami, o kelionės reikalavimus visada verta pasitikrinti prieš išvykstant.

Tyrinėkite toliau

Kryptys

Kelionių būdai

Susiję straipsniai

Kitos kelionių idėjos

Planuokite kelionę

Sukurkime panašią kelionę

Norėtumėte pamatyti tą Peru pusę, kurią daugelis praleidžia? Papasakokite, kaip jaučiatės aukštyje ir kiek norite vaikščioti, – maršrutą sudėliosime kartu.

Sukurkime panašią kelionę

Ši idėja taps jūsų užklausos pradžia – ją galėsite keisti ar pašalinti.

Visos kelionių idėjos