Vietnamas iš šiaurės į pietus: orai, tempas ir ko atsisakyti

Trys regionai, trys klimatai

Šiaurėje, aplink Hanojų, Ha Longo įlanką, Ninh Binh ir kalnus, yra tikra žiema: gruodį–vasarį dažnai būna vėsu, pilka ir dulksna, o kalnuose – net šalta. Vasara karšta, drėgna ir lietinga. Maloniausi mėnesiai paprastai – spalis–lapkritis ir kovas–balandis.

Centrinė pakrantė – Hujė, Hojanas, Danangas – gyvena atvirkščiai: nuo vasario–kovo iki rugpjūčio čia dažniausiai sausa ir vis karščiau, o rugsėjį–gruodį ateina lietūs, taifūnai ir kartais potvyniai; Hojano senamiestis per smarkias liūtis būna užliejamas.

Pietuose, Hošimino mieste ir Mekongo deltoje, šilta visus metus. Sausasis sezonas paprastai trunka nuo gruodžio iki balandžio, o gegužę–lapkritį dažnos trumpos, bet stiprios popietinės liūtys – kelionei jos trukdo mažiau, nei atrodo.

Šiaurė: uolos, kalnai ir Hanojaus gatvės

Hanojus – ne tik atspirties taškas. Senamiesčio gatvelės geriausios auštant, kai prie Hoan Kiemo ežero mankštinasi senjorai, o vakarais verta eiti paskui gatvės virtuvės kvapus: bun cha, pho, kiaušinių kava. Iš čia – dvi dažniausios išvykos. Ha Longo ir ramesnėje Lan Ha įlankoje verta nakvoti laive, nes vienos dienos kelionė pirmyn atgal didžiąją laiko dalį praleidžia kelyje. Ninh Binh kalkakmenio uolos iškyla tarp ryžių laukų, o irklinės valtys upėmis plaukia pro urvus – tai lyg Ha Longas sausumoje, ir čia verta likti bent dvi naktis.

Toliau į šiaurę – kalnai. Sapa garsėja terasiniais ryžių laukais, bet ji ir labiausiai lankoma; tolimasis Ha Giango kraštas su perėjomis ir tautinių mažumų turgumis – laukinesnis, bet reikalauja kelių dienų ir ilgų kelionių vingiuotais keliais. Tai kryptis antrai kelionei arba trims savaitėms, ne pirmoms dviem.

Centras: imperatoriai, žibintai ir jūra

Hujė, paskutinės Vietnamo dinastijos sostinė, yra lėtesnė ir tylesnė nei jos garsioji kaimynė: citadelė su griovių ir lotosų tvenkinių tinklu, imperatorių kapavietės upės pakrantėse ir savita, aštresnė virtuvė. Iš Hujės į Hojaną verta keliauti ne greitkeliu, o per Hai Vano perėją – kelias vingiuoja virš jūros, ir kai dangus giedras, tai viena gražiausių kelionės valandų.

Hojanas – senasis prekybinis uostas su geltonais namais, siuvėjų dirbtuvėmis ir žibintais virš upės. Dieną jis gali būti labai judrus, todėl čia verta apsistoti tarp ryžių laukų ar prie jūros ir į senamiestį ateiti anksti rytą ar vakare. Dviračiu per laukus iki pajūrio, kulinarijos pamoka ar diena prie jūros – Hojanas yra vieta sustoti, ne tik pravažiuoti.

Vietname geriausia kelionės dalis dažnai būna ta, kuriai paliekate dar vieną naktį.

Pietūs: miestas, delta ir kelias į Angkorą

Hošimino miestas, daugelio tebevadinamas Saigonu, yra greičiausias ir moderniausias Vietnamo veidas: kavinės senuose prancūzmečio pastatuose, turgūs, muziejai, kurie be pagražinimų pasakoja apie karą. Po poros dienų verta leistis į Mekongo deltą – ne vienos dienos ekskursija, o dvi naktys tarp kanalų, sodų ir plūduriuojančių turgų, kur rytais valtimis prekiaujama vaisiais ir daržovėmis.

Čia atsiveria ir natūralus tęsinys į Kambodžą. Iš deltos galima keliauti upe aukštyn iki Pnompenio, o iš ten – į Siem Reapą ir Angkoro šventyklas. Toks maršrutas sujungia dvi šalis be grįžimo atgal ir yra puiki alternatyva šiaurei tiems, kurie Vietname jau buvo arba nori kitokio kelionės ritmo.

Kiek laiko ir kaip keliauti

Dviem savaitėms siūlome rinktis du regionus iš trijų. Šiaurė ir centras – klasikinis pirmosios kelionės derinys: Hanojus, Ninh Binh, naktis įlankoje, Hujė ir Hojanas. Centras ir pietūs su Kambodža – kitokia, šiltesnė kelionė. Visiems trims regionams be skubos reikia maždaug trijų savaičių.

Ilgiausius atstumus – Hanojus–Hujė ar Danangas–Hošiminas – protingiausia įveikti vidaus skrydžiu; tai valanda ar kiek daugiau ore vietoj visos dienos kelyje. Naktinis traukinys Šiaurės–Pietų geležinkeliu turi savo romantikos ir tinka tiems, kurie nori pajusti šalies mastą, bet traukinys visu ilgiu važiuoja daugiau nei parą. Trumpesnius atstumus geriausia įveikti automobiliu su vairuotoju – taip galima sustoti ten, kur verta.

Trys virtuvės vienoje šalyje

Keliaujant iš šiaurės į pietus keičiasi ne tik orai, bet ir lėkštė. Hanojuje virtuvė santūri ir aiški: pho, sultinys, virtas valandų valandas, bun cha su žolelėmis, žuvis su krapais ir ciberžole. Hujėje, buvusioje imperatorių sostinėje, patiekalai aštresni ir smulkesni – mažos ryžių tešlos lėkštelės, kadaise ruoštos rūmų virtuvei. Hojane – cao lau makaronai, kurių tikrasis skonis, sakoma, priklauso nuo vietinio šulinio vandens. Pietuose viskas saldžiau, gausiau ir žaliau: Mekongo deltos vaisiai, kokosai, žuvies padažai ir žolelių krūvos prie kiekvieno patiekalo.

Todėl vakarinis maisto pasivaikščiojimas su gidu kiekviename regione – ne pramoga turistams, o vienas geriausių būdų suprasti, kuo skiriasi Vietnamo šiaurė, centras ir pietūs.

Ko verta atsisakyti

• Vienos dienos kelionės į Ha Longą iš Hanojaus – verčiau naktis laive arba Ninh Binh.
• Sapos ar Ha Giango „tik vienai nakčiai“ dviejų savaičių kelionėje – kalnams reikia laiko.
• Pajūrio kurortų tarp Hojano ir Hošimino, jei nesate numatę poilsio dienų – jie verti atskiros kelionės dalies, ne stotelės.
• Mekongo deltos kaip vienos dienos ekskursijos – verčiau dvi naktys arba jos visai nebūti.
• Bandymo pamatyti visus tris regionus per dešimt dienų.

Vietnamas atlygina tiems, kurie leidžia jam būti skirtingam kiekviename regione – ir nesistengia visko aprėpti iš karto. Papasakokite, kada galite keliauti, kiek turite laiko ir kas jus traukia labiausiai – virtuvė, istorija, kalnai ar vanduo. Kartu nuspręsime, kuriuos regionus rinktis šįkart, o kuriuos pasilikti kitam.