Kelionės idėja · 8–10 dienų
Žvejų takas: laukinė Portugalijos pietvakarių pakrantė pėsčiomis
Porto Covo, Vila Nova de Milfontes, Zambujeira do Mar, Odeceixe ir Sagres
Nuotrauka: Dan Cantir / Unsplash
Iliustracinės kelionių idėjos – ne užsakomi paketai. Kainos, datos ir apgyvendinimas nenurodomi.
Pietvakarių Portugalijos pakrantė – viena laukiniausių Europoje. Saugomas gamtos parkas čia apima kelis šimtus kilometrų uolų, kopų ir upių žiočių, kur nėra didelių kurortų, o kaimai išliko mažais ir baltais. Šia pakrante eina Žvejų takas – Rota Vicentina atšaka, kuria vietiniai žvejai šimtmečius leisdavosi prie uolų žvejoti. Takas dažniausiai vingiuoja pačiu skardžio kraštu per smėlį ir žemus krūmynus, pavasarį pilnus žiedų, o kiekvieną vakarą nusileidžia į kaimą, kur laukia žuvies vakarienė ir lova.
Ši kelionė – pėsčiomis nuo Porto Covo iki Odeceixe ir toliau į Algarvę, iki Sagreso ir Šv. Vincento kyšulio. Dauguma dienų – 15–22 km, ir smėlis kojas vargina labiau nei atstumas, todėl kelionė tinka draugams ir aktyviems keliautojams, kurie mėgsta kelias dienas iš eilės praleisti take. Lagaminai keliauja patys, o nakvynės – paprasti, bet jaukūs svečių namai ir nedideli viešbučiai – leidžia kelionę planuoti apgalvotai ir be prabangos.
Maršrutas
Kelionė
- Lisabona
- Porto Covo
- Vila Nova de Milfontes
- Almograve
- Zambujeira do Mar
- Odeceixe
- Aljezur
- Sagres ir Šv. Vincento kyšulys
- Faras arba Lisabona
011–2 dienos · Porto Covo
Baltas kaimas virš įlankų
Iš Lisabonos – maždaug dvi valandos į pietus, per Tejo upės tiltą ir kamštinių ąžuolų lygumas, iki Porto Covo. Pirmoji naktis čia: balti namai mėlynais apvadais, maža aikštė ir laiptai, besileidžiantys į smėlio įlankėles tarp tamsių uolų. Vakare verta nueiti į skardžio kraštą ir pažiūrėti, kaip saulė leidžiasi už Pessegueiro salos su senu fortu. Kitą rytą prasideda takas: maždaug 20 km iki Vila Nova de Milfontes, iš pradžių palei uolas ir įlankas, vėliau per kopas. Tai gera pirmoji diena, kad pajustumėte smėlį po kojomis ir tako ritmą, o pabaigoje laukia Miros upės žiotys ir pirmas poilsis.
022–5 dienos · Vila Nova de Milfontes ir Almograve
Upės žiotys ir gandrai ant uolų
Dvi naktys Vila Nova de Milfontes, kur Miros upė įteka į vandenyną. Laisvą dieną galima plaukti baidare aukštyn upe, maudytis ramiame žiočių vandenyje ar tiesiog sėdėti kavinėje virš paplūdimio. Tada – apie 15 km iki Almograve: takas kerta upę, eina pušynais ir smėlio kopomis, o kaimelyje laukia viena naktis. Kita diena – viena įspūdingiausių: maždaug 22 km pro Cabo Sardão švyturį iki Zambujeira do Mar. Ant uolų stulpų, kylančių iš jūros, čia lizdus suka baltieji gandrai – tai viena iš nedaugelio vietų pasaulyje, kur jie peri ant jūros uolų. Pavasarį jų dažnai matyti daug, su jaunikliais lizduose. Žvejai vis dar leidžiasi stačiais takeliais prie uolų, ir kartais pamatysite juos su meškerėmis virš bangų.
035–7 dienos · Zambujeira do Mar ir Odeceixe
Upė, kuri skiria du regionus
Zambujeira do Mar – mažas kaimas ant skardžio su balta bažnytėle virš paplūdimio. Viena naktis čia, o ryte – apie 18 km iki Odeceixe. Takas eina pro žvejų uostelį Azenha do Mar, kur valtys keliamos ant kranto kranu, ir per atokias įlankas, į kurias dažnai nusileidžia tik keli žmonės. Pabaigoje – Seixe upė, žymanti ribą tarp Alentežu ir Algarvės, ir Odeceixe paplūdimys, kur upė vingiuoja per smėlį į vandenyną: atoslūgio metu čia vaikams galima taškytis ramiame vandenyje, o banglentininkai laukia bangų jūroje. Naktis Odeceixe kaime, kurio balti namai lipa į kalvą su vėjo malūnu viršūnėje. Vakarienei – rūkyti ešeriai ar gausi jūros gėrybių ryžių troškinys.
047–8 dienos · Aljezur
Į Algarvę – per kopas
Pirmoji diena Algarvėje – maždaug 18 km iki Aljezur, per Rogilio smėlio kopas ir pro paplūdimius, kur Atlanto bangos rieda ilgomis eilėmis. Takas čia ypač smėlėtas, todėl einame neskubėdami, su ilga pertrauka prie jūros. Aljezur – miestelis prie upės, virš kurio stūkso maurų laikų pilies griuvėsiai; nuo jų matyti visas slėnis ir saldžiųjų bulvių laukai, kuriais ši apylinkė garsi. Viena naktis čia. Kitą rytą – trumpesnė atkarpa iki Arrifana įlankos su žvejų uosteliu po aukštomis uolomis arba, jei kojoms reikia poilsio, rytas Monte Clérigo paplūdimyje. Po pietų – apie valandą automobiliu į pietus iki Sagreso.
058–10 dienų · Sagres ir Šv. Vincento kyšulys
Europos pietvakarių kampas
Dvi paskutinės naktys Sagrese – banglentininkų ir žvejų miestelyje, kur žemynas baigiasi plokščiais, vėjo nugairintais kyšuliais. Sagreso tvirtovė stovi ant uolų iškyšulio, o už maždaug šešių kilometrų – Šv. Vincento kyšulys su švyturiu virš 60 metrų skardžių. Paskutinė žygio diena gali būti trumpa: takas palei uolas tarp tvirtovės ir kyšulio, kur rudenį dažnai matyti migruojančių plėšriųjų paukščių. Saulėlydis prie švyturio – tikra kelionės pabaiga, tik verta atsivežti šiltą megztinį, nes vėjas čia stiprus. Vakarienei – ką tik sugautos jūros gėrybės. Paskutinę dieną iki Faro oro uosto – maždaug pusantros valandos, iki Lisabonos – apie tris.
Patirtys, dėl kurių verta keliauti
- 01
Gandrai ant jūros uolų
Baltųjų gandrų lizdai ant uolų stulpų prie Cabo Sardão – pavasarį dažnai su jaunikliais.
- 02
Miros upės žiotys
Laisva diena Vila Nova de Milfontes su baidare upe aukštyn ir maudynėmis ramiame vandenyje.
- 03
Odeceixe paplūdimys
Upė, vingiuojanti per smėlį į vandenyną, ir riba tarp dviejų regionų.
- 04
Saulėlydis ties Šv. Vincento kyšuliu
Švyturys virš skardžių Europos pietvakarių kampe – kelionės pabaiga.
Pirmiausia – išklausome. Tada – kartu atrandame, kas įmanoma.
Pritaikykite sau
Trumpesnės dienos
Ilgiausias atkarpas galima perpus sutrumpinti pervežimu, o kai kuriose vietose likti po dvi naktis – tada žygio dienų lieka keturios ar penkios.
Draugų kompanijai
Nameliai su terasomis, banglenčių pamoka Odeceixe ar Arrifanoje ir laisva diena prie Miros upės.
Pavasarį ar rudenį
Kovą–gegužę takas pilnas žiedų, o gandrai – lizduose; rugsėjį–spalį jūra šiltesnė, o virš Sagreso migruoja paukščiai. Vasarą karšta, o take mažai šešėlio.
Su Alentežu ar Lisabona
Pradžioje – kelios dienos Lisabonoje ar Évoroje, arba Istorinis kelias per vidaus kaimus kaip atskira žygio savaitė.
Praktiniai dalykai
- Geriausias laikas – maždaug nuo rugsėjo iki birželio, ypač pavasaris ir ruduo. Vasarą karšta ir take mažai šešėlio, o žiemą dažniau lyja, bet takas paprastai praeinamas.
- Takas daugiausia smėlėtas ir eina skardžių kraštu: reikia patogių batų, vandens ir apsaugos nuo saulės, o stipriame vėjuje laikomės atokiau nuo krašto. Po audrų kai kurios atkarpos būna pakeistos, todėl takų būklę tikriname prieš kelionę.
- Lagaminų pervežimą tarp nakvynių suderiname iš anksto; jo prieinamumas priklauso nuo sezono.
- Pakrantė priklauso saugomam gamtos parkui: paukščių lizdų netrikdome, einame tik pažymėtais takais ir nesileidžiame prie uolų ten, kur tai uždrausta.
Bendro pobūdžio gairės. Sezonai, orai ir gyvūnų stebėjimas niekada negarantuojami, o kelionės reikalavimus visada verta pasitikrinti prieš išvykstant.
Tyrinėkite toliau
Kryptys
Kelionių būdai
Susiję straipsniai
Kitos kelionių idėjos
10–12 dienų
Portugalija lėtai: nuo Douro terasų iki Alentežu lygumų
Portas, Douro slėnis, Évora, Alentežu ir Lisabona
Kultūra ir atradimai · Išskirtinės vietos ir poilsis
7–9 dienos
Madeira pėsčiomis: levados, laurų miškai ir aukštoji ketera
Funšalis, Ribeiro Frio, Pico do Arieiro, São Vicente, Rabaçal ir Porto Moniz
Nuotykiai ir aktyvios kelionės · Išskirtinės vietos ir poilsis
Planuokite kelionę
Sukurkime panašią kelionę
Norėtumėte pereiti Portugalijos pakrantę pėsčiomis? Papasakokite, kiek kilometrų per dieną jums patogu ir kada galėtumėte keliauti, – atkarpas ir nakvynes sudėliosime kartu.
Ši idėja taps jūsų užklausos pradžia – ją galėsite keisti ar pašalinti.
Visos kelionių idėjos