Kelionės idėja · 8–10 dienų
Pietų salos viršūnė: pėsčiomis per Marlboro įlankas iki Auksinės įlankos
Velingtonas, Karalienės Šarlotės takas, Marlboro vynuogynai, Auksinė įlanka ir Nelsonas
Nuotrauka: Mark de Jong / Unsplash
Iliustracinės kelionių idėjos – ne užsakomi paketai. Kainos, datos ir apgyvendinimas nenurodomi.
Daugelis kelionių po Naująją Zelandiją Pietų salos šiaurę tik pravažiuoja: išlipa iš kelto Piktone ir skuba į ledynus ar Kvinstauną. Ši kelionė čia sustoja visai savaitei. Ji prasideda Velingtone ir keltu, kuris paskutinę valandą vingiuoja tarp Marlboro įlankų kalvų, o paskui leidžiasi pėsčiomis Karalienės Šarlotės taku – keteromis tarp dviejų įlankų, nuo vienos ramios nakvynės prie vandens iki kitos. Lagaminus tuo metu perveža vandens taksi, todėl einama tik su lengva kuprine.
Po tako – Marlboro vyno slėnis, kur dviračiu važiuojama tarp vyno ūkių, ir per kalnus – į Auksinę įlanką: ilgos atoslūgio smėlio juostos, skaidriausi šaltiniai šalyje, Atsisveikinimo nerija ir Vararikio paplūdimys su uolų arkomis. Kelionė tinka judriems keliautojams ir poroms, kurios mėgsta gerai pavalgyti: tako dienos – nuo keturių iki septynių valandų, bet be aukščio ir techninių atkarpų, o vakarai – su vietiniu vynu, midijomis ir ramiu vaizdu į vandenį. Nakvynės – nuo namelių tako įlankose iki svečių namų tarp vynuogynų.
Maršrutas
Kelionė
- Velingtonas
- Keltas į Piktoną
- Karalienės Šarlotės takas
- Anakiva
- Marlboro vyno kraštas
- Takakos kalva
- Auksinė įlanka ir Atsisveikinimo nerija
- Nelsonas
011–2 dienos · Velingtonas ir Kuko sąsiauris
Per sąsiaurį į įlankas
Viena naktis Velingtone, kompaktiškoje sostinėje tarp kalvų ir uosto. Popietė – Te Papa muziejus, kuriame maorių ir Ramiojo vandenyno salų kolekcijos pasakoja apie šalį geriau nei bet kuris vadovas, vakarą – pasivaikščiojimas krantine ir lynų keltuvu į botanikos sodą. Kitą rytą – keltas per Kuko sąsiaurį, maždaug trys su puse valandos. Sąsiauris gali būti neramus, tačiau paskutinė kelionės valanda – tarp kalvų Karalienės Šarlotės įlankoje – paprastai būna rami ir graži: pro denį slenka miškingi šlaitai, pavieniai namai prie vandens ir, jei pasiseka, delfinai. Piktone laukia vandens taksi, kuris nuplukdo į Ship Cove (Meretoto) – vietą, kur XVIII a. inkarą ne kartą metė kapitono Kuko laivai.
022–5 dienos · Karalienės Šarlotės takas
Keteromis tarp dviejų įlankų
Trys naktys tako nameliuose įlankų pakrantėse. Pirmoji popietės atkarpa nuo Ship Cove – trumpa, apie dvi valandas per pakrantės mišką, kur tarp papartmedžių dažnai sutinkami smalsūs vekos paukščiai. Antrą dieną takas kyla į keterą: iš vienos pusės – Karalienės Šarlotės įlanka, iš kitos – Kenepuru, o vakare laukia namelis prie vandens. Trečia diena ilgiausia – keteros atkarpa iki Portidžo, apie šešias–septynias valandas su plačiausiais viso tako vaizdais; kas nori trumpiau, dalį kelio gali įveikti vandens taksi. Ketvirtą dieną – paskutinė atkarpa žemyn iki Anakivos: lengvesnė, bet ilga, apie penkias valandas, todėl ją taip pat galima sutrumpinti valtimi. Lagaminai kasdien keliauja valtimi, o kai kurios tako atkarpos eina per privačią žemę, todėl reikia tako leidimo – jį sutvarkome iš anksto.
035–7 dienos · Marlboro vyno kraštas
Dviračiu tarp vyno ūkių
Iš Anakivos – apie trys ketvirčiai valandos iki Vairau slėnio ir dvi naktys svečių namuose tarp vynuogynų netoli Renviko. Po trijų dienų tako kojos džiaugsis dviračiu: slėnis plokščias, keliukai tylūs, o vyno ūkiai išsidėstę vos keli kilometrai vienas nuo kito. Būtent čia gimė Naujosios Zelandijos sovinjonas, tačiau verta paragauti ir pino nuar, rislingo ar putojančio vyno iš vėsesnių šoninių slėnių. Kitą dieną – lėti pietūs vyno ūkyje, trumpas žygis į Viter kalvas su vaizdu per visą slėnį iki jūros arba, smaguriams, kelionė į Havelok miestelį, kur žaliųjų midijų iš įlankų ūkių galima paragauti visais įmanomais būdais. Vakarai čia ramūs ir šviesūs.
047–9 dienos · Auksinė įlanka ir Atsisveikinimo nerija
Pačiame salos kampe
Ilgesnė pervažiavimo diena: apie dvi valandas iki Nelsono, pietūs mieste ir dar maždaug dvi valandos vingiuotu keliu per marmurinę Takakos kalvą iki Auksinės įlankos. Dvi naktys čia, netoli Takakos ar Kolingvudo. Pirmasis sustojimas – Te Waikoropupū šaltiniai, vieni skaidriausių pasaulyje; maoriams jie šventi, todėl į vandenį nebrendame ir jo neliečiame – tik žiūrime nuo takų. Kitą dieną – Atsisveikinimo nerija, ilga smėlio kopų juosta į jūrą: toliau pirmųjų kilometrų ją galima pamatyti tik su licencijuotu gidu, iki švyturio ir, sezono metu, jūrinių paukščių kolonijų. Po pietų – Vararikio paplūdimys: apie dvidešimt minučių per ganyklas, uolų arkos, o atoslūgio baseinuose dažnai tinginiauja jauni ruoniai.
059–10 dienų · Nelsonas
Saulėtas miestas pabaigai
Atgal per Takakos kalvą – su sustojimu prie apžvalgos aikštelės ir, norintiems, trumpu pasivaikščiojimu prie Ngarua urvų ar marmuro uolų – ir paskutinė naktis Nelsone, viename saulėčiausių šalies miestų. Čia daug menininkų, keramikų ir stiklo pūtėjų dirbtuvių, o jei kelionė sutampa su šeštadieniu, rytinis turgus – geriausia vieta paskutiniams pusryčiams ir dovanoms. Po pietų verta užkopti į kalvą, vadinamą Naujosios Zelandijos centru: iš viršaus matyti miestas, uostas ir Tasmano įlanka. Paskutinę dieną – trumpas vidaus skrydis iš Nelsono į Oklandą ar Velingtoną, iš kur skrendama namo.
Patirtys, dėl kurių verta keliauti
- 01
Keltas į įlankas
Paskutinė kelto valanda tarp Karalienės Šarlotės įlankos kalvų – pati gražiausia įžanga į Pietų salą.
- 02
Takas be lagamino
Trys dienos keteromis tarp dviejų įlankų, kol jūsų daiktus nuo namelio iki namelio perveža valtis.
- 03
Vairau slėnis dviračiu
Plokšti keliukai, vyno ūkiai vienas šalia kito ir žaliosios midijos iš įlankų.
- 04
Atsisveikinimo nerija ir Vararikis
Kopų juosta į jūrą su gidu ir paplūdimys, kur atoslūgio baseinuose dažnai ilsisi jauni ruoniai.
Pirmiausia – išklausome. Tada – kartu atrandame, kas įmanoma.
Pritaikykite sau
Lengviau ant tako
Ilgiausią keteros dieną galima sutrumpinti vandens taksi arba taką eiti tik dvi dienas, o likusį laiką praleisti baidarėmis įlankose.
Su Abelio Tasmano parku
Dvi papildomos dienos leistų pridėti Abelio Tasmano nacionalinį parką – baidarėmis palei auksinio smėlio įlankas ir pėsčiomis atgal.
Kitu metų laiku
Pavasarį ir rudenį take ramiau, o rudenį vynuogynuose vyksta derliaus nuėmimas; vasarą (gruodį–vasarį) nameliai užsipildo anksti.
Toliau į pietus
Iš Nelsono kelias veda į Vakarinę pakrantę ir ledynus – kelionę natūralu tęsti savaite ar dviem po Pietų salą.
Praktiniai dalykai
- Patogiausias laikas – maždaug nuo spalio iki balandžio. Šis Naujosios Zelandijos kampas garsėja saulėtomis dienomis, tačiau oras čia, kaip ir visoje šalyje, keičiasi greitai, o kelto reisai per Kuko sąsiaurį kartais atšaukiami dėl vėjo.
- Karalienės Šarlotės takas nereikalauja techninių įgūdžių, bet ilgesnės dienos su įkalnėmis reikalauja geros formos; dalį tako kai kuriais sezonais dalijamės su dviratininkais. Tako leidimų ir bagažo pervežimo tvarką tikriname prieš kelionę.
- Atsisveikinimo nerija toliau pirmųjų kilometrų lankoma tik su licencijuotu gidu, o išvykų laikas priklauso nuo potvynių ir atoslūgių.
- Te Waikoropupū šaltiniai maoriams šventi – vanduo neliečiamas, laikomasi takų ir ženklų.
Bendro pobūdžio gairės. Sezonai, orai ir gyvūnų stebėjimas niekada negarantuojami, o kelionės reikalavimus visada verta pasitikrinti prieš išvykstant.
Tyrinėkite toliau
Kryptys
Kelionių būdai
Susiję straipsniai
Kitos kelionių idėjos
21–28 dienos
Naujoji Zelandija – ilguoju keliu
Vulkanai, pakrantės takai, fiordai ir Pietų Alpės – savo tempu, prie vairo
Nuotykiai ir aktyvios kelionės · Individualios kelionės
13–14 dienų
Šiaurės sala: nuo Vaitangio iki ugnikalnių širdies
Oklandas, Salų įlanka, Hokianga, Koromandelis, Rotorua, Tongariro ir Hokso įlanka
Kultūra ir atradimai · Kelionės su šeima
Planuokite kelionę
Sukurkime panašią kelionę
Norėtumėte pažinti Pietų salos šiaurę pėsčiomis ir neskubėdami? Papasakokite, kiek mėgstate vaikščioti ir ką norėtumėte ragauti, – maršrutą sudėliosime kartu.
Ši idėja taps jūsų užklausos pradžia – ją galėsite keisti ar pašalinti.
Visos kelionių idėjos