Pereiti prie turinio
Banglentininkas ant bangos saulei leidžiantis Nosaros paplūdimyje, Gvanakastėje

Kelionės idėja · 8–10 dienų

Nikoja neskubant: ugnikalnio šlaitai, kaimo ritmas ir Ramiojo vandenyno įlankos

Rinkon de la Viecha, Nosara, Samara, Santa Teresa ir Montesuma

Nuotrauka: César Badilla Miranda / Unsplash

Iliustracinės kelionių idėjos – ne užsakomi paketai. Kainos, datos ir apgyvendinimas nenurodomi.

Nikojos pusiasalis – viena iš nedaugelio pasaulio vietų, vadinamų „mėlynosiomis zonomis“: jo kaimuose neįprastai daug žmonių sulaukia devyniasdešimties ir šimto metų. Mokslininkai tai sieja su paprastu maistu, judėjimu, artimais šeimos ryšiais ir jausmu, kad kiekviena diena turi prasmę. Šią kelionę įkvėpė būtent toks ritmas: mažiau pervažiavimų, ilgesni sustojimai, ankstyvi rytai ir ilgi vakarai. Dauguma kelionių po Kosta Riką čia neužsuka arba užsuka vos kelioms dienoms paplūdimyje.

Pradžia – Rinkon de la Viechos ugnikalnio šlaitai su garuojančiomis fumarolėmis ir kriokliais sausajame miške. Toliau – trys pakrantės: banglentininkų Nosara, rami šeimų įlanka Samaroje ir pusiasalio pietinis galas, kur Santa Teresos bangos susitinka su Montesumos kriokliais. Grįžtama keltu per Nikojos įlanką. Kelionė tinka šeimoms ir poroms, kurios nori kelių dienų toje pačioje vietoje, gražių namų su vaizdu į jūrą ir nebijo duobėtų žvyrkelių tarp paplūdimių.

Maršrutas

Kelionė

  1. Liberija
  2. Rinkon de la Viecha
  3. Gvaitilis
  4. Nosara
  5. Samara
  6. Santa Teresa ir Montesuma
  7. Keltas į Puntarenasą
  8. San Chosė
  1. Krioklys tarp žalių medžių Rinkon de la Viechos nacionaliniame parke, Gvanakastėje

    011–3 dienos · Rinkon de la Viecha

    Garuojantis ugnikalnio šlaitas

    Atskridus į Liberiją, tik apie valanda kelio iki Rinkon de la Viechos ugnikalnio papėdės ir dvi naktys ūkyje ar namelyje tarp ganyklų ir sausojo miško. Pirmą dieną – poilsis ir, jei norisi, karštosios versmės. Antrą rytą, kol vėsu, – Las Pailas takas nacionaliniame parke: per mišką, kur dažnai matyti baltaveidžių kapucinų, koačių ir mėlynkarūnių momotų, prie burbuliuojančių purvo katilų ir garuojančių fumarolių, o pakeliui – krioklys su vėsiu baseinu. Vaikams tai kaip gyva geologijos pamoka: žemė čia kunkuliuoja, šnypščia ir kvepia siera. Po pietų – jojimas ganyklomis su vietiniu sabanero, Gvanakastės kaubojumi, arba tiesiog hamakas.

  2. Vaizdas į Nosaros paplūdimį ir miškingą pakrantę nuo kalvos

    023–5 dienos · Gvaitilis ir Nosara

    Molis, tortilijos ir pirmosios bangos

    Pakeliui į pakrantę – Gvaitilis, kaimas, kuriame šeimos tebežiedžia keramiką pagal čorotegų tradiciją ir spalvina ją natūraliais vietinio molio dažais. Su vietiniu gidu, meistrių sąlygomis, galima pamatyti, kaip indai šlifuojami akmenimis. Pietūs – Nikojos kaime, kur kukurūzų tortilijos kepamos ant malkų ugnies, o pokalbis apie ilgaamžiškumą dažniausiai baigiasi juoku. Iš viso apie keturios valandos kelio iki Nosaros ir dvi naktys namuose miške virš Gviones paplūdimio. Rytais čia tyliai iškyla banglentininkai, o vaikams ir pradedantiesiems – pamokos su instruktoriumi seklioje vietoje. Vakare – saulėlydis ant ilgo paplūdimio, kai visi, rodos, išeina pasižiūrėti, kaip saulė nusileidžia į jūrą.

  3. Uolėta Nikojos pusiasalio pakrantė pro medžius netoli Samaros

    035–7 dienos · Samara

    Įlanka, kurioje bangos nurimsta

    Apie valandą į pietus – Samara, kurios plačią įlanką nuo atviro vandenyno saugo rifas, todėl vanduo čia dažniausiai ramus ir tinka plaukioti net mažiems vaikams. Dvi naktys čia. Viena diena – baidarėmis iki Čoros salelės įlankos viduryje, kur galima nardyti su vamzdeliu, kai vanduo skaidrus, arba ramus irklavimas stovint. Kita – pakrantės takai į pietus, prie mažų uolėtų įlankėlių ir tuščių paplūdimių su palmėmis, kur atoslūgio metu lieka baseinėliai su krabais ir žuvytėmis. Samaros miestelis paprastas ir draugiškas: vaisių kioskai, šeimos valgyklos su kasados – ryžių, pupelių, žuvies ir salotų lėkšte – ir vakarai, kai vaikai žaidžia futbolą ant smėlio.

  4. Montesumos paplūdimys iš viršaus: mėlynas vanduo, smėlis ir atogrąžų miškas

    047–10 dienų · Santa Teresa, Montesuma ir keltas

    Pusiasalio pietų galas

    Sausuoju metu – pakrantės žvyrkeliu per kelias upes, lietinguoju – aplinkkeliu per kalvas: abiem atvejais apie tris–keturias valandas iki pietinio pusiasalio galo. Trys paskutinės naktys namuose virš Santa Teresos ar Montesumos, ir tai lėčiausia kelionės dalis. Santa Teresoje – bangos, joga ir saulėlydžiai, nuo kurių vakarai prasideda vėliau. Montesumoje – takas palei upę iki krioklio su gilia lagūna, kur maudomės tik apatiniame baseine, ir Kabo Blanko rezervatas, pirmoji saugoma teritorija Kosta Rikoje, kur miško takas baigiasi baltu paplūdimiu. Paskutinę dieną – keltu per Nikojos įlanką iš Pakeros į Puntarenasą, dažnai su pelikanais virš denio, ir apie dvi valandas iki San Chosė oro uosto.

Patirtys, dėl kurių verta keliauti

  1. 01

    Las Pailas takas

    Purvo katilai, fumarolės ir krioklys Rinkon de la Viechos sausajame miške.

  2. 02

    Nikojos kaimo ritmas

    Gvaitilio keramika ir tortilijos ant malkų ugnies – su vietiniais gidais, jų sąlygomis.

  3. 03

    Samaros įlanka

    Rifo saugomas ramus vanduo, baidarės iki Čoros salelės ir potvynio baseinėliai.

  4. 04

    Kabo Blanko

    Pirmoji Kosta Rikos saugoma teritorija ir miško takas iki tuščio paplūdimio.

Pirmiausia – išklausome. Tada – kartu atrandame, kas įmanoma.

Pritaikykite sau

  • Medaus mėnesiui

    Vieną nakvynę galima pakeisti vila su baseinu virš Santa Teresos ar nuošalia namų valda miške – ir pridėti dar vieną naktį be jokių planų.

  • Su mažais vaikais

    Su mažais vaikais verta trečią naktį leisti Samaroje, o pakrantės žvyrkelį pakeisti ramesniu keliu per pusiasalio vidų.

  • Pagal sezoną

    Gruodį–balandį sausa ir saulėta, bet gamta pageltusi; nuo gegužės miškas sužaliuoja, o rugsėjį–spalį lyja daugiausia ir kai kurie keliai tampa sunkiai išvažiuojami.

  • Su debesų mišku ar Osa

    Pradžioje – kelios dienos Monteverdės debesų miške, o po kelto – į pietus iki Osos pusiasalio laukinės gamtos.

Praktiniai dalykai

  • Sausasis metas Gvanakastėje ir Nikojoje – maždaug gruodis–balandis; gegužę–lapkritį dažniausiai lyja popietėmis, o rugsėjis–spalis paprastai lietingiausi.
  • Keliai tarp paplūdimių dažnai žvyruoti, duobėti, kai kur su upių brastomis, todėl reikia visureigio, o lietinguoju metu renkamės kelius per pusiasalio vidų ir nevažiuojame tamsoje.
  • Ramiojo vandenyno paplūdimiuose būna stiprių atgalinių srovių: maudomės ten, kur saugu, banglentes renkamės su instruktoriumi, o prie krioklių nešokinėjame nuo uolų.
  • Kelto tvarkaraščiai keičiasi pagal sezoną, todėl juos tikriname prieš kelionę ir vietoje.

Bendro pobūdžio gairės. Sezonai, orai ir gyvūnų stebėjimas niekada negarantuojami, o kelionės reikalavimus visada verta pasitikrinti prieš išvykstant.

Tyrinėkite toliau

Kryptys

Kelionių būdai

Susiję straipsniai

Kitos kelionių idėjos

Planuokite kelionę

Sukurkime panašią kelionę

Norėtumėte Kosta Rikos be skubos – su keliomis naktimis kiekvienoje vietoje? Papasakokite, su kuo keliaujate ir kokių namų ieškote, – maršrutą sudėliosime kartu.

Sukurkime panašią kelionę

Ši idėja taps jūsų užklausos pradžia – ją galėsite keisti ar pašalinti.

Visos kelionių idėjos