Pereiti prie turinio
Nedidelė kopėjų virtinė sniegu ant Kilimandžaro viršūnės šlaito netoli Stelos taško, apačioje – debesų jūra saulėtekio šviesoje

Kelionės idėja · 13–15 dienų

Pirmiausia Kilimandžaras, o po jo – Serengetis

Mošis, Lemošo arba Mačamės maršrutas į Uhuru viršūnę, Ngorongoro krateris ir Serengečio lygumos

Nuotrauka: Kristoffer Darj / Unsplash

Iliustracinės kelionių idėjos – ne užsakomi paketai. Kainos, datos ir apgyvendinimas nenurodomi.

Tai pati fiziškai reikliausia Tanzanijos kelionė mūsų pavyzdžiuose. Pirmoji jos pusė skirta vienam tikslui – įkopti į Kilimandžarą, aukščiausią Afrikos kalną (apie 5 895 m), ilgesniu Lemošo arba Mačamės maršrutu, kuris leidžia kūnui palaipsniui priprasti prie aukščio. Kasdien einama po kelias valandas, o kraštovaizdis keičiasi taip, lyg per savaitę pereitumėte kelias klimato juostas: atogrąžų miškas, viržynai, milžiniškų krestažolių slėniai, akmenų dykuma ir galiausiai ledynai prie kraterio krašto.

Įkopimas niekada negarantuotas: aukštis kiekvieną veikia skirtingai, nepriklausomai nuo fizinės formos, o gidai gali nuspręsti grįžti žemyn, jei taip saugiau. Todėl maršrutą planuojame su atsarga, o po nusileidimo – poilsio diena ir visai kitoks ritmas: automobilis su atviru stogu, Ngorongoro kraterio rytas ir kelios dienos Serengetyje, kai kojos jau gali ilsėtis. Kelionė tinka aktyviems keliautojams ir draugų kompanijoms, kurie turi laiko pasiruošti; tempą, nakvynes ir safario dalį pritaikytume jums.

Maršrutas

Kelionė

  1. Kilimandžaro oro uostas
  2. Mošis
  3. Lemošo arba Mačamės maršrutas
  4. Uhuru viršūnė
  5. Mošis (poilsis)
  6. Ngorongoro kalnynas ir krateris
  7. Serengetis
  8. Aruša arba Kilimandžaro oro uostas
  1. Sniegu nubarstyta Kilimandžaro viršūnė pro kukurūzų lapus ūkio lauke kalno papėdėje

    011–2 dienos · Mošis ir kalno papėdė

    Dvi ramios naktys po kalnu

    Po ilgo skrydžio per Europos persėdimo oro uostą – Kilimandžaro oro uostas ir maždaug valanda kelio iki Mošio apylinkių, kur tarp kavos ir bananų ūkių dažnai stovi nedideli svečių namai. Pirmoji diena skirta miegui ir kojoms atgauti. Antrąją – susitikimas su vyriausiuoju gidu: aptariamas maršrutas, tikrinama įranga, o tai, ko trūksta, galima išsinuomoti vietoje. Popietę – neskubus pasivaikščiojimas po kavos ūkį ar Mošio turgų. Ankstų rytą, kai oras skaidrus, Kibo viršūnė kartais pasirodo virš debesų – tarsi priminimas, kur keliaujate.

  2. Palapinės ir nedideli nameliai kalnų stovykloje, už jų – sniego ruožuotas Kibo šlaitas

    023–5 dienos · Lemošo maršrutas: miškas ir Širos plokščiakalnis

    Pole pole – lėtai, lėtai

    Lemošo maršrutas prasideda vakariniame kalno šlaite: po registracijos parko vartuose takas neria į drėgną atogrąžų mišką, kur tarp samanotų medžių kartais girdėti gverecų beždžionės. Pirmąją naktį stovykla dar miške, antrąją ir trečiąją – plačiame Širos plokščiakalnyje, apie 3 500–3 800 m aukštyje, iš kur pirmą kartą visu ūgiu matyti Kibo. Gidai nuolat kartoja suahilišką „pole pole“ – lėtai, lėtai: daug gerti, eiti ramiu tempu ir leisti kūnui priprasti. Nešikai ir virėjai eina pirmi ir iki jūsų atvykimo jau būna pastatę palapines. Mačamės maršrutas trumpesnis viena diena ir prasideda pietiniame šlaite; kurį rinktis, aptariame pagal jūsų laiką ir patirtį.

  3. Milžiniškos krestažolės uolėtame Kilimandžaro šlaite, virš jų – Kibo ledynai ir uolos

    036–7 dienos · Lavos bokštas, Baranko siena ir Karanga

    Aukštyn, kad galėtum miegoti žemiau

    Šeštoji diena – svarbiausia aklimatizacijai: takas kyla iki Lavos bokšto, maždaug 4 600 m, o nakvoti leidžiamasi į Baranko slėnį, beveik 700 metrų žemiau, kur tarp uolų auga milžiniškos krestažolės (senecijos). Kitą rytą laukia Baranko siena – stati uolų atkarpa, kur kartais tenka pasiremti rankomis, bet techninių įgūdžių nereikia. Toliau takas vingiuoja per slėnius iki Karangos stovyklos. Kvėpavimas jau sunkesnis, naktys šaltos, o vakarais gidai tikrina, kaip jaučiatės; nuo to priklauso, kaip bus planuojama kita diena.

  4. Ledyno siena Kilimandžaro viršūnės krateryje po žvaigždėtu naktiniu dangumi

    048–10 dienos · Barafu ir Uhuru viršūnė

    Naktis, kai einama į viršūnę

    Aštuntą dieną – trumpas perėjimas iki Barafu stovyklos, apie 4 670 m, ankstyva vakarienė ir keletas valandų poilsio. Apie vidurnaktį, su prožektoriumi ant kaktos, prasideda kopimas: lėti žingsniai zigzagais per skaldą, šaltis gerokai žemiau nulio ir tyla, kurią pertraukia tik kvėpavimas. Auštant pasiekiamas Stelos taškas ant kraterio krašto, o dar maždaug po valandos – Uhuru viršūnė. Viršuje praleidžiama neilgai, nes aukštis nėra vieta ilgai ilsėtis; tada ilgas nusileidimas iki Mvekos stovyklos, o dešimtą dieną – pro mišką iki vartų ir atgal į Mošį. Ne visi pasiekia viršūnę, ir tai normalu: sprendimą apsisukti priima gidai, o jūsų saugumas visada svarbesnis už nuotrauką viršuje.

  5. Zebras trinasi galvą į akmenį žolėtame Ngorongoro kraterio dugne

    0511–13 dienos · Poilsis ir Ngorongoro krateris

    Kojoms – poilsis, akims – krateris

    Vienuoliktoji diena skirta tik poilsiui: karštas dušas, ilgas miegas ir pietūs sode. Dvyliktą rytą safario gidas atvažiuoja automobiliu atviru stogu, ir kelias veda į vakarus pro Arušą bei Manjaros ežero skardį į vėsų Ngorongoro kalnyną netoli Karatu, kur tarp kavos laukų laukia naktis. Tryliktą – ankstyvas nusileidimas į kraterį, milžinišką užgesusio ugnikalnio kalderą, kurios dugne ganosi zebrai, buivolai ir gnu, o su trupučiu laimės pasirodo ir liūtai ar juodieji raganosiai, nors to pažadėti niekas negali. Po pietų – kelias per kalnyną į Serengetį.

  6. Vieniša akacija Serengečio lygumoje saulėlydžio šviesoje, tolumoje – žemos kalvos

    0613–15 dienos · Serengetis

    Lygumos, per kurias nebereikia eiti

    Dvi naktys palapinių stovykloje centriniame Serengetyje ar kitoje parko dalyje, kurią parinktume pagal sezoną. Rytai ir vakarai – išvažiavimams tarp granitinių kopjių, kur mėgsta ilsėtis liūtai, palei Seronerą, kur dažnai matyti leopardų, ir per plačias lygumas, kuriose tam tikru metų laiku ganosi migruojančios gnu bandos. Vidurdienį – poilsis stovykloje, o vakare, jei norisi, saulėlydis su gėrimu rankoje. Paskutinę dieną – trumpas skrydis nedideliu lėktuvu į Arušą arba Kilimandžaro oro uostą ir kelionė namo.

Patirtys, dėl kurių verta keliauti

  1. 01

    Kelios klimato juostos per savaitę

    Nuo samanoto atogrąžų miško iki viržynų, krestažolių slėnių ir ledynų prie kraterio krašto.

  2. 02

    Saulėtekis ties Stelos tašku

    Po nakties kopimo – pirmoji šviesa virš debesų jūros ir Mavenzio siluetas rytuose.

  3. 03

    Komanda, be kurios kalno nebūtų

    Gidai, nešikai ir virėjai, kurių dainos stovykloje vakarais tampa kelionės dalimi.

  4. 04

    Safaris kaip atlygis

    Kraterio rytas ir Serengečio lygumos, kai vienintelis jūsų darbas – žiūrėti.

Pirmiausia – išklausome. Tada – kartu atrandame, kas įmanoma.

Pritaikykite sau

  • Daugiau laiko kalnui

    Pridėjus dieną ar dvi, prieš kopimą galima aklimatizuotis žygiuojant Arušos nacionaliniame parke ar Meru kalno šlaituose, arba rinktis ilgesnį maršrutą su papildoma naktimi aukštai. Kuo daugiau laiko, tuo švelniau kūnas prisitaiko.

  • Ilgesnis safaris

    Vietoj dviejų naktų Serengetyje – keturios ar penkios, pridedant Tarangirę su baobabais ir drambliais arba šiaurinį Serengetį, kai ten būna migracija. Kelionė tada pailgėja iki beveik trijų savaičių.

  • Pabaiga prie jūros

    Po kalno ir safario – keletas dienų Zanzibare: Akmeninio miesto gatvelės, prieskonių ūkiai ir tiesiog ramybė prie Indijos vandenyno.

  • Draugų kompanijai

    Kalnas kartu įveikiamas lengviau: savo grupei galima turėti atskirą gidų komandą ir stovyklas, o safariui – savo automobilį. Tempą vis tiek diktuoja lėčiausias žingsnis, ir tai gera taisyklė.

Praktiniai dalykai

  • Tai fiziškai reikli kelionė: kelios savaitės reguliarių žygių su kuprine prieš išvykstant labai padeda. Techninių laipiojimo įgūdžių nereikia, bet reikia ištvermės, kantrybės ir noro klausyti gidų.
  • Aukštis kiekvieną veikia skirtingai, net ir labai sportiškus žmones, o viršūnė niekada negarantuota. Apie aukštį, savo sveikatą ir tai, ar tokia kelionė jums tinka, gerokai iš anksto pasitarkite su savo gydytoju ar kelionių medicinos klinika.
  • Sausesni mėnesiai kalne dažniausiai būna maždaug nuo sausio iki kovo pradžios ir nuo birželio iki spalio, tačiau oras aukštai keičiasi greitai. Ilgaisiais lietumis, dažniausiai kovą–gegužę, takai slidesni, o kai kurios safario stovyklos užsidaro.
  • Kopimo komandą rinktumėmės pagal tai, ar ji laikosi pripažintų nešikų gerovės principų: teisingo atlygio, svorio ribų ir tinkamos įrangos. Parko mokesčiai ir leidimai priklauso nuo maršruto ir dienų skaičiaus, todėl juos tikriname planuodami.

Bendro pobūdžio gairės. Sezonai, orai ir gyvūnų stebėjimas niekada negarantuojami, o kelionės reikalavimus visada verta pasitikrinti prieš išvykstant.

Tyrinėkite toliau

Kryptys

Kelionių būdai

Susiję straipsniai

Kitos kelionių idėjos

Planuokite kelionę

Sukurkime panašią kelionę

Galvojate apie Kilimandžarą? Papasakokite, kaip dabar vaikštote kalnuose, kiek turite laiko pasiruošti ir kokio safario norėtumėte po to, – maršrutą ir tempą apgalvosime kartu.

Sukurkime panašią kelionę

Ši idėja taps jūsų užklausos pradžia – ją galėsite keisti ar pašalinti.

Visos kelionių idėjos